2030 metais žmonės miestuose daugiau naudosis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščios pėsčiomis, o automobiliais vyks vos 40 proc. visų kelionių, gerokai išaugs elektromobilių skaičius, traukiniai taps ekologiška ir patrauklia kelionės priemone – tokį „Laisvė judėti“ svarbiausių darbų planą pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis surengtoje spaudos konferencijoje.
„Norime sukurti tokią sistemą, kad žmonėms judėti tiek miestuose, tiek tarp jų būtų kuo patogiau ir paprasčiau, todėl investuosime į kuo daugiau patogių ir greitų jungčių, plėtosime elektromobilių parką, nes šių transporto priemonių skaičius jau dabar sparčiai auga, taip pat kelionių įpročius turėtų pakeisti „Rail Baltica“ – ekologiškų ir greitų traukinių eismas tam tikromis kryptimis konkuruos su lėktuvais ir automobiliais“, – sakė M. Skuodis surengtame Susisiekimo ministerijos ateities darbų ir vizijų pristatyme.
Šiuo metu beveik pusė (40 proc.) Lietuvos šeimų turi po du automobilius, o transporto išlaidos siekia 1670 eurų per metus vienam gyventojui, arba net 16 proc. pajamų, kai ES vidurkis – 13 proc. Nuo ES vidurkio atsiliekame ir pagal keliavimo įpročius: miestuose automobiliais vyksta daugiau kaip pusė kelionių, o šalies viduje net 90 proc., kai ES vidurkis – 86 proc. Nerimą kelia ir su tuo susijusi oro aplinkos tarša – transporto tarša sudaro trečdalį visos aplinkos taršos.
Atsižvelgdama į šiandieninę situaciją, Susisiekimo ministerija užsibrėžė tikslą imtis priemonių, kad 2030 metais didžiuosiuose miestuose 29 proc. kelionių vyktų pėsčiomis (2 proc. daugiau nei 2017 m.), 13 proc. – dviračiais (7 proc. daugiau), beveik kas penkta kelionė vyktų viešuoju transportu (5 proc. daugiau), o kelionės automobiliais sudarytų 41 proc. visų kelionių mieste.
„Siekdami šių tikslų, planuojame atnaujinti Darnaus judumo mieste planų gaires, vystyti dviračių takų sistemą, didinti elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių, kurti patogias transporto jungtis. Dėsime pastangas, kad iki 2024-ųjų žmogus su vienu transporto bilietu galėtų keliauti visoje šalyje visomis kryptimis ir visomis transporto priemonėmis“, – pasakoja M. Skuodis.
Kuriant draugišką aplinkai sistemą, bus koncentruojamasi į aplinkai draugiškas transporto
priemones. Manoma, kad jau 2027 metais viešojo keleivių vežimo kelių transporto, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, priemonės didmiesčiuose naudos degalus tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2029 metų net 80 proc. autobusų bus elektriniai arba naudojantys alternatyviuosius degalus.
Šalyje iki 2025 metų 15 kartų planuojama išplėsti elektrinių automobilių įkrovimo prieigų tinklą.
Prie oro taršos mažinimo prisidės ir geležinkeliai: šiuo metu elektrifikuojamas vienas iš labiausiai apkrautų geležinkelio ruožų tarp Vilniaus ir Klaipėdos, nuo 2026-ųjų pradėsianti veikti geležinkelio linija „Rail Baltica“ taip pat bus elektrifikuota.
„Rail Baltica“, kuria bus galima greitai pasiekti Varšuvą, Taliną ir Rygą, turėtų iš esmės pakeisti keliavimo įpročius tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Taip pat bus tobulinamos ir kitos jungtys: per trejus metus turėtų būti atkurti ir pradėti nauji skrydžiai iš viso 110 krypčių, o keliautojų lėktuvais padaugėti daugiau nei 2 kartus, bus plečiamas dviračių takų tinklas, rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“, Utenos plentas, Vilnius–Kaunas, kuriamos sąlygos laivybai šalies upėmis.
„Gerinsime ir interneto prieigas, tai taip pat prisideda prie šalies galimybių vystymo. Per ateinančius trejus metus 90 proc. šeimų turės prieigą prie 100 Mbs spartos interneto, o prie 30 Mbs spartos interneto galės prisijungti 95 proc. gyventojų. Dabar šie skaičiai atitinkamai siekia 61 ir 69 proc.“, – kalbėjo ministras.
Taip pat bus plėtojamas ir itin spartus 5G interneto tinklas – kitais metais jis jau turėtų pradėti funkcionuoti Vilniuje, o 2023 metais – 5 didžiausiuose šalies miestuose.
Skaičiuojama, jog į šalies susisiekimo sistemą per ketverius metus nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų bus investuota daugiau kaip 3 mlrd. eurų.
