Aplinkos ministerija, siekdama, kad Lietuvoje būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, draudžianti teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius, parengė keturių teisės aktų pakeitimus.
Tai Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė ir teiks jas Seimui.
Patikslinti teisės aktai, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės, leistų užtikrinti, kad mūsų aplinkoje liktų vis mažiau netvaraus plastiko.
Priėmus siūlomus Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, bus įtvirtintas draudimas teikti rinkai aerobiškai skaidaus plastiko ir tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, maišiklius, tam tikrus vienkartinius gaminius iš išplėstojo polistireninio putplasčio – vartoti paruošto maisto tarą, gėrimų indelius ir tarą), nepaženklintus pagal nustatytus reikalavimus tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (higieninius paketus, drėgnąsias servetėles, tabako gaminius su filtrais, gėrimų indelius).
Pataisomis bus aiškiai apibrėžtos aerobiškai skaidaus plastiko ir vienkartinių plastikinių gaminių, taip pat žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų ir importuotojų teisės bei pareigos.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai skirti nustatyti juridinių asmenų atsakomybę ir sankcijas už Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektuose nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Minėtosios teisės aktų pataisos leis sumažinti aerobiškai skaidaus plastiko ir tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikį aplinkai ir skatins pereiti prie žiedinės ekonomikos kuriant novatoriškus ir tvarius verslo modelius, gaminius bei medžiagas.
Pažymėtina, kad aerobiškai skaidus plastikas skiriasi nuo gaminamo vien iš iškastinių išteklių (pavyzdžiui, polietilenas iš naftos) arba biologinės kilmės medžiagų (pavyzdžiui, biologiškai skaidus iš kukurūzų krakmolo) tuo, kad į sintetinį plastiką pridedama priedų, kad aplinkoje suirtų į to paties sintetinio plastiko mikrodaleles.
Stiklinės svarbu. Tik – jas išmeta nebent jaunimas, todėl reikia sugalvoti, kaip be jų apsieiti, jei tai, pvz., gėrimas, sirgalių nešamas į sporto varžybas. Tačiau jas galima dar ne vienerius metus naudoti įvairiems ūkio reikalams, kur geresnio indo ir gaila, ir per brangu, tad tai sumažina jų žalą. .
Bet ar ne didesnę žalą daro tokie gaminiai, kaip kad plastiko „odos” avalynė, gaminama taip, kad būtų nepataisoma? Juk tai NUSIKALTIMAS, kurio kažkodėl niekas nenori pastebėti. Kodėl toks niekalas įsileidžiama į mūsų valstybės rinką ? Kokybiška natūralių medžiagų avalynė dešimtmetį ir daugiau tarnauja; paguli, palaukia, kol apsisuks mados spiralė, ir vėl tarnauja – jei ne tau, tai kitam šeimoje ar už jos ribų. Dabartinę plastiko avalynę nusipirkus gali tekti ir po kelių mėnesių mesti į sąvartyną ir pirkti kitą tokio pat niekalo porą.
Šios avalynės trūkumas ne tik žmogui ir gamtai nesveika jos medžiaga bei tai, kad ji trumpaamžė. Tokia avalynei gaminti sunaudojama žymiai daugiau energijos, negu stiklinei, nes tai sudėtingesnis gaminys. O kadangi ji trumpaamžė, vadinasi kažkur be perstojo sukasi mašinos, gaminančios man vieną po kitos batų poras, nes turimiems netrukus suplyšus, eisiu kitos poros pirkti.