Paskutinį vasaros mėnesį skubame mėgautis jos teikiamomis gėrybėmis. Sirpstančios avietės bei gervuogės vilioja ne tik ypatingu savo skoniu, bet ir nauda sveikatai.
Nauda sveikatai ir universalumas
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad avietes ir gervuoges svarbu įtraukti į kasdienį racioną. Šiose uogose yra daug vitamino C, folio rūgšties kuri yra ypač svarbi nėščiųjų mityboje. Aviečių ir gervuogių vartojimas padeda išvengti ir širdies ligų.
Be to, šiose uogose randama itin daug maistinių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Anot J. Sabaitienės, šias uogas galima valgyti nesivaržant – mat jose dar ir labai mažai kalorijų. Į savo kasdienę mitybą įtraukus aviečių ir gervuogių – gražėja oda, gerėja atmintis, mažėja rizika susirgti diabetu.
Nauda sveikatai – ne vienintelė priežastis, kodėl turėtume valgyti avietes ir gervuoges. Šios uogos išsiskiria ir ypatingais, tik joms būdingais skoniais.
Pasak J. Sabaitienės, avietės pasižymi sodriai raudona spalva, gaivumu ir saldumu. Kuo labiau prinokusi avietė – tuo ši saldesnė ir jos skonis intensyvesnis. Tuo tarpu gervuogės – šiek tiek rūgštesnės.
Kaip teigia ekspertė, avietės ir gervuogės yra labai universalios uogos. Jos puikiai tinka ir įvairiausioms uogienėms ar džemams virti, jomis gardinamos salotos, košės, blynai, vafliai, varškėčiai, granola, ledai ar kiti desertai, įvairiausiai vandens, pieno, augalinių gėrimų ar kefyro pagrindu pagaminti kokteiliai ar glotnučiai.
Tačiau šios uogos puikiai dera ne tik saldžiuose, bet ir pikantiškuose patiekaluose. Jos derinamos ir prie mėsos, ypač žvėrienos, paukštienos, netgi raudonos žuvies patiekalų.
„Gervuogės ir avietės tinka su įvairiausiais mėsos ir žuvies patiekalais: pradedant elniena ir baigiant antienos, jautienos patiekalais. Iš jų dažniausiai gaminami įvairūs prie mėsos patiekalų skirti padažai. Būtent jiems šios uogos suteikia išskirtinio saldumo ir rūgštelės.
Avietės ir gervuogės derinamos ir su žuvimi – pavyzdžiui, lašiša. Iš jų gaminami įvairiausi glajai, kuriais pagardinta žuvis gražiai karamelizuojasi. Šios uogos puikiai dera su įvairiausiais sūriais ar skrebučiais. Avietėmis, gervuogėmis ir jų džemais galite gardžiuotis su bri, buratos ar kitais mėgstamais minkštais sūriais“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Gyvuoja milijonus metų
Gervuogės auginamos jau net 30 milijonų metų ir yra natūraliai paplitusios visuose žemynuose išskyrus Antarktidą. Australijoje šios uogos papilto ne natūraliu, o invaziniu būdu ir šiuo metu žemyne užima net 9 milijonus hektarų. Kaip teigia ekspertė, šiuo metu egzistuoja net keli tūkstančiai gervuogių veislių. Tiesa, bėgant metams gervuogių skonis ir išvaizda nelabai tepasikeitė.
Šios uogos nuo seno buvo plačiai naudojamos ir medicinoje. Gervuogės skirtos kraujavimui mažinti, infekcijoms gydyti.
Medicinoje buvo naudojami ne tik gervuogių uogos, bet ir lapai. Iš jų pagaminta arbata skirta burnos ligoms, virškinimo sutrikimams ar gerklės skausmui gydyti. Senovės egiptiečiai gervuogių sultis naudodavo ir kaip plaukų dažus.
Tuo tarpu avietės pirmiausia paplito Graikijoje. Graikų legenda teigia, kad avietės atrastos Idos kalne. Būtent dėl šios priežasties Graikijoje šios uogos vadinamos idaeus, o tai reiškia – „nuo Idos kalno“.
Aviečių sėklų buvo randama ne tik senovės Graikijoje, bet ir Romoje. Manoma, kad būtent romėnai šias uogas atvežė ir į Angliją.