Su eurokomisare aptarta padėtis Baltarusijos pasienyje

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ilva Juhanson (Ylva Johansson).

Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas padėčiai Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lietuvai reikalingą ES paramą, siekiant suvaldyti valstybinės sienos pažeidėjų antplūdį. Prezidentas pabrėžė, ko labiausiai reikia šiuo metu Lietuvai ir kuo Europos Komisija galėtų padėti: papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ES tarpininkavimą repatrijuojant įsibrovėlius, užtvarai pasienyje įrengti reikalingus išteklius ir įrangą.

„Tai, kas šiuo metu vyksta ES/Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra įprasta migracijos krizė – tai yra Baltarusijos režimo finansuojama hibridinė ataka prieš Lietuvą ir atsakas į ES palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei, opozicijai ir demokratijos procesams. Tikimės ES institucijų ir šalių narių aktyvaus įsitraukimo, pagalbos ir tarpininkavimo sprendžiant ES ir Baltarusijos sienos apsaugos problemą“, – susitikime sakė Prezidentas.

Šalies vadovas teigė, kad ES institucijų įsitraukimas yra didelė pagalba Lietuvai. Prezidentas išreiškė padėką Europos Komisijai už solidarumą su Lietuva ir pažadą prisidėti sienos apsaugos stiprinimui reikalingomis priemonėmis.

Su Lietuvoje viešinčia I. Juhanson susitiko ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir aptarė padėtį bei EK pagalbą nuolat augant per Baltarusiją su režimo pagalba gabenamų Lietuvos ir ES valstybinės sienos pažeidėjų srautui į Lietuvą.

„Lukašenka naudoja migraciją kaip ginklą, kuriuo didina politinį spaudimą Europos Sąjungai, taip keršydamas už jos paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir už sustiprintas Bendrijos sankcijas dėl keleivinio lėktuvo užgrobimo gegužės mėnesį. Tai yra režimo hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą, todėl ir atsakas turi būti paremtas bendrais europiniais veiksmais ir mūsų solidarumu“, – pabrėžė premjerė.

Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį į blogėjančią padėtį, kuri verčia imtis neatidėliotinų sprendimų tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu.

Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad vien tik per paskutines dvi paras Lietuvos sieną pažeidė beveik pusė tūkstančio įsibrovėlių.

Susitikime sutarta, kad bendros pastangos visų pirma turi būti nukreiptos į įsibrovėlių srautų mažinimą, jų grąžinimą į kilmės šalis bei raginimą Irakui laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

„Esame dėkingi Europos Komisijos Pirmininkei ir visai Europos Komisijai už aktyvius veiksmus ir dėmesį bei operatyvią pagalbą. Tikimės, kad Europos Komisija tęs ir konkrečiomis priemonėmis didins pagalbą Lietuvai, dorojantis su beprecedenčiu nelegalios migracijos iššūkiu“, – sakė I. Šimonytė.

Kaip pažymėjo Lietuvos Ministrė pirmininkė, Lietuva patiria didelę finansinę naštą, tad susitikime buvo kalbama apie EK finansinės pagalbos galimybes, įskaitant techninę pagalbą įrengiant sienos stebėjimo ir kontrolės sistemas.

Pasak I. Šimonytės, Lietuva daro viską, kad sienos pažeidėjai būtų operatyviai sulaikomi ir nesusidarytų naujas tranzito kelias. Priimti būtini įstatymų pakeitimai, kurie leistų vykdyti visas numatytas prieglobsčio procedūras ir jos nebūtų vilkinamos.

Susitikime pabrėžtas būtinumas užkirsti kelius žmonių kontrabandai, išardyti nelegalios migracijos vykdymo tinklus ir atgrasyti sienos pažeidėjus nuo mėginimų brautis per ES išorės sieną.

Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Vyriausybė nemato alternatyvos fizinio barjero kūrimui. Jį Lietuva statys tam, kad būtų tinkamai saugoma Lietuvos ir ES išorinė siena.

Lietuva jau sulaikė daugiau nei 3 400 sienos pažeidėjų, tai 44 kartus daugiau nei 2020 metais. Dauguma jų yra iš Irako, taip pat iš Kongo Demokratinės Respublikos, Kamerūno, Gvinėjos, Irano, Sirijos.