Nuo praėjusiais metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų ir juos sekusių protestų bei valdžios taikomų represijų prieš taikius protestuotojus Minsko ir kitų kaimyninės šalies miestų gatvėse, Lietuvą pasiekia vis daugiau baltarusių.
Tačiau pastarieji įvykiai – opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų sulaikymai ir bet kokio laisvo, režimo nekontroliuojamo, žodžio užgniaužimas net ir tokiomis drastiškomis priemonėmis, kaip perimant Europos Sąjungos lėktuvą, skrendantį virš Baltarusijos oro erdvės, taip pat oficialūs pareiškimai apie tai, kad užsieniečiai nebus Baltarusijos pasienio institucijų stabdomi – gali sukelti naują, kur kas gausesnę, migracijos bangą, ir Lietuva turi tam pasiruošti, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.
„Lietuva turi turėti planą tam atvejui, jeigu mus pasiektų net ir daugiatūkstantiniai pabėgėlių ir migrantų srautai iš kaimyninės Baltarusijos – o tai yra tikėtina, kadangi sienos kirtimas žeme jiems dabar yra vienintelė galimybė pasitraukti. Turime būti nusimatę, kur būtų laikinai apgyvendinami žmonės, kol spręsis klausimai dėl jų statuso; sutelkti vertėjų, psichologų, medikų bei savanorių pajėgas, kad žmonės gautų adekvačią ir humanitarinius principus atitinkančią pagalbą Lietuvoje“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Taip pat, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, per Baltarusiją Lietuvą pasiekia ir migrantai iš kitų valstybių – tokių kaip Irakas, Iranas ar Sirija, – tad reikia būti pasiruošus priimti ir šiuos žmones, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių šis srautas, ieškant kelio į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir vėliau Lietuvą, suaktyvėtų.
„Per Baltarusiją paprastai atvyksta apie 80 proc. visų Lietuvoje prieglobsčio prašančių žmonių, tad suaktyvėjimas šiame migracijos kelyje yra neatmestinas“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.
Pasak jos, Lietuvos Raudonasis Kryžius, daug metų dirbdamas su pabėgėliais ir migrantais Lietuvoje, be to, pasiremdamas tarptautine Raudonojo Kryžiaus patirtimi valdant humanitarines krizes kitose Europos valstybėse (Graikijoje, Italijoje ir kt.), yra pasiruošęs padėti valstybei priimant didesnius migrantų srautus ir kviečia kuo skubiau sutelkti jėgas su už tai atsakingomis valstybinėmis institucijomis.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad didėjant atvykstančių užsieniečių srautui, tarpu jų gali būti prieglobsčio prašytojų su labai rimtais prieglobsčio motyvais, todėl labai svarbu, kad sklandžiai veiktų visos prieglobsčio procedūros. Sritys, kuriose galime turėti nemažai iššūkių, yra bent kelios.
Tai ir apgyvendinimo klausimai, jeigu būtų viršytos turimos apgyvendinimo vietos, ir vaikų apsaugos sritis – kadangi bėgant iš neramumų zonų ar represyvaus režimo šalių, neretai šeimos pakeliui yra priverstos išsiskirti.
Taip pat būtina numatyti, kaip būtų teikiamos medicininės paslaugos – pavyzdžiui, yra problema, kad šiuo metu tik prieglobsčio prašytojai Lietuvoje yra draudžiami privalomuoju draudimu, o kiti atvykę užsieniečiai lieka be šios apsaugos. Tuo tarpu jų sveikatos būklė gali būti įvairi“, – teigė E. Samuchovaitė.
Kita svarbi sritis, ruošiantis priimti atvykėlius, – psichologinės pagalbos paslaugos bei informavimas.
„Tinkamas informavimas yra geriausia prevencinė priemonė užkirsti kelią nesusipratimams ir agresijai, todėl informacija turi būti pateikta žmonėms suprantama kalba dalyvaujant vertėjams, ypač jeigu grupėje nėra nei vieno žmogaus, kuris gerai suprastų ir kalbėtų užsienio kalbomis. Būtina supažindinti atvykusius žmones su tuo, kokios tolimesnės teisinės procedūros, atsakyti į rūpimus klausimus ir pasirūpinti pagrindinėmis humanitarinėmis reikmėmis“, – teigė E. Samuchovaitė.
Pasak jos, šios užduotys yra įprastos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos specialistams, organizacija šioje srityje turi didelę patirtį. „Tačiau iššūkis, kuris galimai laukia Lietuvos valstybės, gali būti daug didesnio, nei įprasta, masto, ir kad tinkamai tai suvaldytume, turime kuo skubiau sutelkti jėgas – tiek valstybinės institucijos, tiek NVO, dirbančios šioje srityje“, – pastebi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius didelio masto migrantų bangos atveju taip pat yra pasiruošęs kreiptis į tarptautinę Raudonojo Kryžiaus bendruomenę, kad Lietuva sulauktų pagalbos ir iš kitų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijų.
Apie Raudonąjį Kryžių
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.
Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.
