Europos Komisija pradėjo Jūrų strategijos pagrindų direktyvos peržiūrą, kuri padėtų apsaugoti jūrų aplinką ir jos išteklių naudojimą. Į peržiūrą įtraukiamos ne tik suinteresuotos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bet ir gyventojai, kurie iki spalio 21 d. kviečiami išsakyti nuomonę, kaip veiksmingai užtikrinti gerą jūros būklę.
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pastebi, kad biologinės įvairovės nykimas ir tarša ir toliau kelia grėsmę jūrų aplinkai, o klimato kaita – vandenynams ir visai planetai. Todėl Europos Komisija peržiūrės ir keis dabartinės Jūrų strategijos pagrindų direktyvos taisykles.
2020 metais paskelbta Europos Komisijos ataskaita dėl jūrų strategijos atskleidė, kad nors Europos Sąjungos jūrų aplinkos apsaugos sistema yra viena iš ambicingiausių visame pasaulyje, vis dėlto susiduriama su daugybe iššūkių.
Baltijos ir Viduržemio jūros vis dar patenka į labiausiai pasaulyje užterštų jūrų penketuką. Itin probleminės srityse jose: maistinių medžiagų perteklius, povandeninis triukšmas, plastiko atliekos ir kitos taršos rūšys, taip pat netvari žvejybos praktika.
Peržiūrint direktyvą bus išsamiau išnagrinėtas jos efektyvumas ir aktualumas, įvertintos minėtos problemos ir direktyvos atitikimas Europos žaliajam kursui. Gyventojai ir organizacijos kviečiami iki spalio 21 d. pasidalinti savo nuomone apie naujosios Jūrų strategijos pagrindų direktyvos galimus tikslus ir veiksmus.
Baltiją itin sveikatinamai veikia Nord Stream 2 Pipeline
Visus laivus, tepamus ir varomus visokia technine smarve, nuodijančia vandenis ir viską, kas juose gyva, sunaikinti. Grįžti prie burlaivių ir irklaivių.
Laikas liautis naudoti upių, ežerų, jūrų ir vandenynų vandenis, tartum tai būtų laivaplovės vanduo. Arba duokit vandenims ramybę, arba nesistebėkit, kad baigsis jų kantrybė.