Sekmadienį, gruodžio 15 d., Čikagos Ukrainiečių Kongreso komiteto Amerikoje (UCCA), Ilinojaus valstijos skyriaus kvietimu į mitingą Čikagoje solidarumui su Ukrainos Euromaidano siekiu integracijos į ES, žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje stabdyti, susirinko per penkis šimtus žmonių.

Kviesdami tautiečius, ukrainiečiai nepamiršo ir jiems artimų, kaip patys sakė, „brolių ir seserų“ iš trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Gruzijos. Tarpe susirinkusiųjų buvome ir mes, trys lietuviai – išeivijos antrosios kartos advokatas Saulius Kuprys ir du trečiabangiai – visur spėjantis pabuvoti Ernestas Lukoševičius ir šių eilučių autorė.

Mitingą pradėjo ir aktyviai reiškėsi ukrainiečių dvasiškiai, atstovaujantys kelioms krikščioniškoms konfesijoms, tame tarpe ir katalikams. Negaliu be jaudulio kalbėti apie juos, jų meilę istorinei Tėvynei Ukrainai, patriotiškas kalbas. Ir su skausmu, tenka pripažinti, kad mūsų tautos kunigai ne tik nedalyvavo (maloni išimtis vysk. Kauneckas) pasirašant už Tautos referendumą, neskatino tikinčiųjų, bet, net nepageidavo, kad bažnyčių prieigose būtų apie tai kalbama ar kviečiama pasirašyti…

Buvo šaltoka ir vėjuota diena (gal ne veltui Čikaga vadinama vėjų miestu), kelias valandas trukęs mitingas, persmelkė šalčiu – šalo rankų, kojų pirštai… Bet tokią svarbią dieną šildė žmonių artuma, supratimas, kad būdami kartu, galime daugiau pasiekti, daugiau nuveikti.

Gausybė plakatų iškalbingais šūkiais, liudijo vieną – žmonės turi teisę į žodžio laisvę, teisę gyventi, dirbti, kurti laisvėje: „Geriau Europa nei Sibiras“; „Mes esame Europoje“, „Janukovičių – į Sibirą, Ukrainą į Europą“ ir t.t.

Be Ukrainos Kongreso atstovų, mitinge kalbėjo svečiai – keli JAV kongresmenai, viešai pažadėję įtakoti aukščiausius JAV politikus paveikti Ukrainos valdžią nepažeidinėti žmogaus teisių, greičiau integruotis į Europą.

ALT‘o (Amerikos lietuvių taryba) pirmininkas adv. Saulius Kuprys perskaitė JBALT (Jungtinis Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinis komitetas) pareiškimą ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių koalicijos (CEEC), Kreipimąsi į JAV Prezidentą. Susirinkusieji ilgais plojimasi ir skandavimu „diakuj“ (ačiū) padėkojo S.Kupriui.

Tokiuose mitinguose pasijauti, kad esame artimi, turime bendrų rūpesčių.

Ukrainiečiai, dėkodami mums už palaikymą, minėjo, kad esame šaunuoliai, surengę Tautos referendumą. Priminėme jiems kiek nenumatytų pavojų slypi ES sutartyse – žemės pardavimas užsieniečiams, gėjų vedybų legalizavimas, leidimas jiems įvaikinti vaikus, juvenilinė justicija ir t.t. Tai ir perspėjimas ukrainiečiams, kad pasirašydami ES sutartį, būtų akylesni. Priminiau ir p. Hermano Van Rompėjaus skelbiamą ES ateities viziją – jokių tautinių kultūrų, tik viena bendra internacionalinė, viena sostinė, žodžiu – federalinė valstybė, o modeliu pasirinkta JAV. Arba – kitokia komunizmo atmaina…

Taigi, mano misija šiame mitinge buvo dvejopa – dalyvauti, palaikyti ir priminti ar paaiškinti kas per monstras ta ES. Pradžioje masina pinigais, investicijomis, o įklimpus (man tai primena pasaką apie našlaitę, smala išteptą karvę ir prilipusią prie jos raganos dukrą…), prasideda visokie reikalavimai, neretai amoralūs prieštaraujantys krikščioniškosioms vertybėms.

Negaliu pamiršti jauno dainininko, mitinge ištartų prasmingų, įkvepiančių žodžių: „Žmonės, esame ukrainiečiai, kur bebūtume gimę – Ukrainoje, JAV, Australijoje ar kur kitur – esame ir būsime ukrainiečiai, savo tautos sūnūs ir dukros“.