Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje birželio 23 d. ant Ramovės sienos buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Birželio sukilimo 80-mečiui paminėti.
Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
1941 m. birželio sukilimas – tai ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Sukilėliai, tuo metu vadinti partizanais, veikė visoje Lietuvoje, aktyviausiai Kaune ir Aukštaitijoje. Birželio 23 d. sukilimas prasidėjo ir Vilniuje. Čia daugiau nei 15 sukilimo židinių veikė sukilę lietuviai kariai, policininkai, civiliai partizanai. Tautos sukilimo metu Lietuva aiškiai parodė – jos žmonės siekia gyventi laisvi, nori ir yra verti būti savo žemės šeimininkais. Sukilimo dalyviai nusipelno mūsų pagarbos ir atminimo kaip ir kiti Lietuvos laisvės kovotojai.
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius pabrėžė lietuvių, kurie šimtmečius troško laisvės, nepriklausomybės ir savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, nepalaužiamą dvasią ir skatino prisiminti mūsų protėvių žygius, taip pat savo atsakomybę ir toliau saugoti laisvę.
Atminimo įamžinimo idėjos autorius Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, pristatydamas memorialinę lentą, išsamiai papasakojo apie Karo mokyklą, kaip vieną mažiau žinomų pasipriešinimo centrų: kaip sekami ir prižiūrimi karininkai negalėjo organizuoti pasipriešinimo ir ši atsakomybė krito ant puskarininkių pečių. Bet buvo svarbiausia – valia priešintis! „Jeigu valią priešintis atkursime, išlaikysime, priešas mūsų bijos labiau nei bet kokio ginklo“, – motyvavo idėjos autorius susirinkusiuosius ir padėkojęs plk. Ričardui Dumbliauskui ir kariūnams, kurie parėmė iniciatyvą, baigė savo kalbą.
Doc. dr. Manvydas Vitkūnas savo žodžiais vaizdžiai nupiešė niūrias sukilimo sąlygas – prigrūsti politinių kalinių kalėjimai, išvežamų tremtinių ešelonai ir netrukus prasidėsiančio karo tarp dviejų plėšrūnų – Stalino ir Hitlerio – milijoninių kariuomenių nuojauta. Situacija – atšiauri, bet lietuviai laukė, kada vėl galės iškelti trispalves.
Pagerbus sukilėlius tylos minute, buvo nuvežta gėlių padėti ant generolo Adolfo Ramanausko-Vanago – partizanų vado, kariūno Povilo Ožiūno, Jurgio Potiejaus kariūnų sutvarkytų kapų, j. ltn. Igno Talansko paminklinio akmens.
1 of 50
-+
1. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
2. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
3. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
4. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
5. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
6. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
7. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
8. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
9. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
10. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
11. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
12. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
13. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
14. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
15. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
16. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
17. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
18. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
19. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
20. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
21. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
22. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
23. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
24. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
25. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
26. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
27. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
28. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
29. Sakalas Gorodeckis | E. Genio nuotr.
Sakalas Gorodeckis | E. Genio nuotr.
30. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
31. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
32. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
33. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
34. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
35. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
36. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
37. Sakalas Gorodeckis | E. Genio nuotr.
38. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
39. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
40. Sakalas Gorodeckis | E. Genio nuotr.
41. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
42. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
43. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
44. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
45. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
46. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
47. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
48. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
49. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.
50. LietuJono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje paminėtos Birželio sukilimo 80-osios metinės | E. Genio nuot.vos karo akademijos kariūnai paminėjo Birželio sukilimo 80-ąsias metines
Kodėl tylima apie Sukilimo sudarytos Laikinosios Vyriausybės Birželio 23-iąją paskelbtą deklaraciją dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo! Juk deklaracija suvereno valios aktas, kurį Laikinajai Vyriausybei priėmus ir deklaravus neteko juridinės galios, tapo niekiniu 1940 m. liepos 21 d. TSRS Aukščiausiosios tarybos sprendimas, kuriuo Lietuvos respublika tapo priimta į TSRS sudėtį, tapo jos teritorijos dalimi, – neteko galios Lietuvos valstybės inkorporavimas į Sovietų sąjungą. Tai Sukilimo laimėjimo teisinė pusė, kuri yra geriausias atsikirtimas į visas Maskvos propagandas. Tačiau deklaracijos nutylėjimas rodyti, kad ji kaip ir nereikalinga. Taigi kieno supratimu ji nėra reikalinga, kodėl nereikalinga net ir tapiniška žiniasklaida gal viešai nepaklausia. Tai bent valdžių ir žiniasklaidos susigiedojimas…
Nebejuokaukim. Susirinko šaika ir sudarė Vyriausybę? Kokios laisvės norėjo sukilėliai. Tik laisvės nuo TSRS, o su fašistais jie ranka rankon ėjo. Lietuvoje kadangi nebuvo SS bataliono, o Latvijoje veikė 1, Estijoje jų buvo net 2, ten fašistų maršai vyksta, o Lietuvoje ištraukė sukilėlius. Fignia tas sukilimas. Ką sukilimo dalyviai veikė toliau? Ėjo šaudyti civilių? Nebeapsijuokim prieš senąją Europą, o ypač prieš Vokietiją su panašiais fašistų garbinimais. Geriau paklausykite, gerai įsiklausykite Vokietijos Prezidento Štanmaijerio kalbą 80-ųjų metinių proga kai nacistinė Vokietija užpuolė TSRS. Nuoširdi, objektyvi, teisinga kalba. Lietuvai reikia imti pavyzdį iš vokiečių, o ne iš fašistinės Ukrainos. Ir patiems reikia atsikratyti fašizmo.
Kodėl tylima apie Sukilimo sudarytos Laikinosios Vyriausybės Birželio 23-iąją paskelbtą deklaraciją dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo! Juk deklaracija suvereno valios aktas, kurį Laikinajai Vyriausybei priėmus ir deklaravus neteko juridinės galios, tapo niekiniu 1940 m. liepos 21 d. TSRS Aukščiausiosios tarybos sprendimas, kuriuo Lietuvos respublika tapo priimta į TSRS sudėtį, tapo jos teritorijos dalimi, – neteko galios Lietuvos valstybės inkorporavimas į Sovietų sąjungą. Tai Sukilimo laimėjimo teisinė pusė, kuri yra geriausias atsikirtimas į visas Maskvos propagandas. Tačiau deklaracijos nutylėjimas rodyti, kad ji kaip ir nereikalinga. Taigi kieno supratimu ji nėra reikalinga, kodėl nereikalinga net ir tapiniška žiniasklaida gal viešai nepaklausia. Tai bent valdžių ir žiniasklaidos susigiedojimas…
Nebejuokaukim. Susirinko šaika ir sudarė Vyriausybę? Kokios laisvės norėjo sukilėliai. Tik laisvės nuo TSRS, o su fašistais jie ranka rankon ėjo. Lietuvoje kadangi nebuvo SS bataliono, o Latvijoje veikė 1, Estijoje jų buvo net 2, ten fašistų maršai vyksta, o Lietuvoje ištraukė sukilėlius. Fignia tas sukilimas. Ką sukilimo dalyviai veikė toliau? Ėjo šaudyti civilių? Nebeapsijuokim prieš senąją Europą, o ypač prieš Vokietiją su panašiais fašistų garbinimais. Geriau paklausykite, gerai įsiklausykite Vokietijos Prezidento Štanmaijerio kalbą 80-ųjų metinių proga kai nacistinė Vokietija užpuolė TSRS. Nuoširdi, objektyvi, teisinga kalba. Lietuvai reikia imti pavyzdį iš vokiečių, o ne iš fašistinės Ukrainos. Ir patiems reikia atsikratyti fašizmo.
Sakyčiau, su tokio lygio išmanymu savo šnekoms pasiieškotum turgaus bobelių…