Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame aptarti gynybos finansavimo klausimai, taip pat klausimai, susiję su padėtimi Baltarusijoje. Be to, buvo pristatyta krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo koncepcija, aptarta, kaip įgyvendinami ankstesni VGT nutarimai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo.
Į posėdį susirinkę VGT nariai apsvarstė gynybai skiriamų asignavimų situaciją ir įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo didinimo. Nutarta užtikrinti priimtų ilgalaikių sprendimų įgyvendinimą dėl nuoseklaus ir tolygaus krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų didėjimo, atitinkančio ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros tikslus.
Tai sudarytų prielaidas laiku pasiekti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2021–2030 m.“ ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintą įsipareigojimą iki 2030 m. gynybos finansavimui skirti 2,5 proc. BVP.
Vyriausybė pristatė bendros krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos kūrimo pagrindus, esamos sistemos optimizavimo ir integravimo galimybes, patikslintą krizės sampratą. Nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro steigimo modelį Vyriausybė turėtų tvirtinti šį mėnesį. 2022 m. antrąjį ketvirtį turėtų būti parengti ir priimti Civilinės saugos įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Nepaprastosios padėties įstatymo, Mobilizacijos ir kt. įstatymų pakeitimai. Pats Nacionalinis krizių valdymo centro pirminis modulis galėtų pradėti veikti jau kitais metais, o pilnus operacinius pajėgumus pasieks 2023 m.
Apžvelgusi padėtį dėl elektros nepirkimo iš Astravo AE, VGT konstatavo, kad svarbu pasiekti susitarimą su Latvija ir Estija dėl bendros Baltarusijos elektros importą į Baltijos šalis (ir Lietuvą) draudžiančios metodikos. VGT pritarė nuostatai vieningai siekti ES gamintojų elektros prioretizavimo prekiaujant elektros biržoje „Nord Pool Spot“ prieš trečiųjų šalių gamintojus, kurie nesilaiko aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų.
VGT posėdyje ministerija pristatė priemones, susijusias su sienos apsaugos stiprinimu, teisinių migrantų priėmimo ir išsiuntimo procedūrų įgyvendinimu ir vidaus reikalų sistemos institucijų pasirengimu reaguoti į galimas hibridines grėsmes ir sąveiką su Lietuvos kariuomene.
VGT nariais yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, energetikos ministras Dainius Kreivys ir užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
