Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi ir aptarė Lietuvos gynybos išlaidų atitiktį NATO įsipareigojimams.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prieš kelias dienas paskelbtas šių metų prognozes, Lietuvos ekonomika augs greičiau, nei prognozuota anksčiau, todėl finansavimo gynybai santykis su BVP sumažėtų.
Šalies vadovas su finansų ministre ir krašto apsaugos viceministru susitarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, tai užtikrins, kad Lietuva toliau galės vykdyti savo įsipareigojimus NATO ir šiais metais gynybai skirti mažiausiai 2,03 proc. BVP.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien pasirašė įsakymą lydintį susitarimą. Reikiamam sprendimui priimti buvo remtasi 2021 m. valstybės biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, pagal kurias Finansų ministerijai deleguota teisė skolintis siekiant finansuoti papildomas gynybos išlaidas, kai esamas gynybos finansavimas pagal naujai paskelbtas EBPO prognozes nebeatitinka reikalingo procentinio santykio su BVP.
Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, NATO atstovybė atliks reikiamus pataisymus, kurie pakeis EBPO prognozių vertes ir leis užtikrinti, kad Lietuva išliktų daugiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui skiriančia NATO nare.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu krašto apsaugos sistemos finansavimas yra mažesnis, nei yra numatytas Seimo patvirtintoje Krašto apsaugos sistemos plėtros programoje, kurioje užfiksuotas Lietuvos siekis didinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. BVP 2030 m., ir šis finansavimas neužtikrina Partijų susitarime numatyto nuoseklaus augimo.
