Sodininkų ir daržininkų prakeiksmu tapę luzitaniniai arionai vėl atakuoja. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse. Aplinkos ministerija svarstys galimybę įteisinti visuotinę prievolę naikinti šiuos gyvūnus.
Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta, daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių ir kitose apskrityse. Gamtininkų teigimu, iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelės žalos, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.
„Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, be Sosnovskio barščio, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.
Laukinės augalijos įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą, atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.
Pasak Lauros Janulaitienės, luzitaninių arionų problema aktuali daugumoje Europos šalių. Mokslininkai yra pasiūlę įvairių kovos būdų, tačiau visapusiškai efektyvaus nėra – reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metodų kompleksą, būtina įvertinti ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus. Geriausia juos surinkti ir humaniškai neutralizuoti – sušaldyti šaldiklyje, užpilti druska ar negesintomis kalkėmis.
Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. Gamtos tyrimų centras pradėjo projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“. Bus ištirtas luzitaninio ariono paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika, organizuoti mokymai visuomenei. Aptarus tyrimų rezultatus, bus planuojami kontrolės veiksmai. Projektą numatoma baigti kitais metais.
Savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.
Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Pavyzdžiui, šiais metais Raseinių r. savivaldybė kartu su Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkais rengia luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kurį sieks įgyvendinti su partneriais ir taip mažinti šio kenkėjo plitimą. Būtina stiprinti ir dekoratyvinių augalų platinimo vietų kontrolę.
Delfi tema. Lietuvoje plinta kenkėjai, dėl kurių žmonės palieka savo sodybas
− delfi.lt/video/laidos/delfi-tema/delfi-tema-lietuvoje-plinta-kenkejai-del-kuriu-zmones-palieka-savo-sodybas.d?id=88085897
Skaitytojų komentarai:
„Kažkada Lietuvos miškuose surinktuose grybuose rastus mažyčius šliužus mesdavau į akvariumą, žuvys rijo kaip pasiutę, ypač botijos ir šamai. Kaimynas sode turi spalvotų karpių tvenkinuką, patariau pabandyti tais raudonais invaziniais šliužais karpius pamaitinti. Visą rugpjūtį vaikščiojo takeliais ir rinko, o pas geriau pažįstamus ir į sklypą įsiprašydavo. Sakė, pavaikštau pusvalandį, prirenku 0,5 litro ir sutaupau vieną eurą specialiam karpių pašarui :D“
„Dar pora būdų
iš vokiečių patirties, aprašytų MICAELOS fon MARCARD romane ,,PATRIARCHAS”. Čia išsamiai aprašytas laikotarpis, kai Vokietiją užplūdo neįsivaizduojama šliužų armija. – Miestuose dėl jų ant šaligatvių paliekamų slidžių šliūžių žmonės krito, lūžo kaulai, ligoninės buvo perpildytos. Miestiečiai nešiojo rankinėse, kišenėse druską ir pabarstydavo ja jų nugaras. Šliužai padvėsdavo. Daržuose ALŲ naudodavo – prie jų mėgstamo augalo įkasdavo aukštą stiklo indą ne per plačia gerkle (bet tokia, kad šliužas į butelį laisvai įlįstų), į butelį ĮPILDAVO ALAUS kelis cm. ALAUS KVAPAS ŠLIUŽUS VILIOJA, jie įkrenta į plačiagerklį butelį, tačiau išlipti iš jo slidžiomis stiklo sienomis nepajėgia, tad ten ir lieka – nė rinkti nereikia. Dar viena jų naudota priemonė – ANTYS, bet ne vietinės (vietinės šliužus ignoravo). Tada jų pulkus iš Indijos atvežė ir paleido miesto parkuose. Ten auginta kažkokia kita ančių veislė, labai juos mėgusi. Tai buvo veiksmingiausia priemonė, tik nenumatyta bėda buvo ta, kad parkuose jas pradėjo gaudyti maistui benamiai ir skurdžiai gyvenusieji. Tačiau merija rado būdą tai išspręsti. Atbaidanti priemonė yra ir kavos tirščiai – supilate poaukštį jų pylimą šalia ar aplink augalą, ir kavos ,,smarvė” juos nubaido. Tačiau tai tik pusėtina priemonė, nes šliužas lieka gyvas. Be to neužmirškime, jog kava – rūgštus daiktas, todėl ne visi augalai jos įrūgštintą dirvą pakenčia, tad reiktų ne visai prie augalo, o tolėliau nuo jo berti, kad nepakenktume augalui. “
Nekalti padarėliai, palyginus su vietiniais šliužais ir erkėmis.
Liūdnos žinios ūkininkams – į jų laukus braunasi naujas įžūlus kenkėjas
– delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/liudnos-zinios-ukininkams-i-ju-laukus-braunasi-naujas-izulus-kenkejas.d?id=88120453