Trečiadienis, 21 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

VU biologas M. Adomaitis: invazinių šliužų šalta žiema neišgąsdino

www.alkas.lt
2021-03-27 18:45:31
4
Luzitaniniai arionai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Luzitaniniai arionai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Invazinių šliužų, praėjusiais metais tapusių tikru galvos skausmu mūsų šalies sodininkams, tema artėjant šiltajam metų sezonui tampa vėl svarbi. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologo Manto Adomaičio, neabejotina, kad, nepaisant neįprastai pastariesiems metams šaltos žiemos, šie gyviai vėl niokos mūsų sodus bei daržus, todėl jų invazijai reikėtų ruoštis iš anksto.

Artėjant šiltajam sezonui, vėl su nerimu pradedame mąstyti apie invazinių šliužų antplūdžius. Priminkime, kas tai per gyvis ir kodėl jis taip niokoja mūsų sodus ir daržus.

Lietuva nėra šių šliužų natūrali tėvynė. Ilgą laiką manyta, kad jie kilo iš Luzitanijos srities Pirėnų pusiasalyje. Todėl ir gavo tokį pavadinimą. Bet nauji genetiniai tyrimai parodė, kad jų kilmės vieta greičiausiai yra Prancūzijoje. Nustatyta kad ten jų buvo dar prieš paskutinį ledynmetį. O praėjusiame amžiuje šie šliužai pradėjo plisti Europoje.

Kokiu būdu Vakarų Europos šliužai atkeliavo į mūsų šalį?

Greičiausiai jie atkeliavo žmogaus „dėka“, nors ir sunku spėlioti, ar buvo atvežti tiesiai, ar iš trečiosios šalies. Toks variantas taip pat visiškai logiškas, nes importuojame daržoves, gėles, sodinukus iš įvairių Europos valstybių, į kurias jie kartu su, pavyzdžiui, prekėmis ir galėjo atkeliauti. Tikrai negalima sakyti, kad jie atvežti specialiai – tikriausiai šliužai buvo ko nors prikibę ir taip atkeliavo iki Lietuvos.

Bet net ir nustačius, kaip šie gyviai pateko, o gal vis dar patenka į Lietuvą, situacijos tai per daug nekeistų – jie jau įsitvirtino Lietuvoje ir sėkmingai bei gausiai čia dauginasi.

Galbūt invazinėmis rūšimis reikėtų džiaugtis, o ne jų bijoti?

Invazinės rūšys ypatingos tuo, kad atranda geras sąlygas išgyventi ir daugintis. Be to, jas išnaikinti labai sunku, nes jei gyvis jau prisitaikė prie gamtos, ji jam „tiko ir patiko“, natūraliai jis dažniausiai neišnyks. Dar vienas invazinės rūšies bruožas – ji labai sparčiai dauginasi. Vienas šliužas gali padėti iki 400 kiaušinėlių. Iš jų maždaug pusė išgyvena, taigi šių gyvių vislumas yra nepaprastai didelis. Todėl kovoti su invazinėmis rūšimis reikia patiems, tam įpareigoja valstybė. Tokių atvejų Lietuvoje išties žinome, turbūt garsiausia invazinė rūšis, tiesa – atstovaujanti augalų pasauliui, yra Sosnovskio barščiai. Šiems „nekviestiems svečiams“ išnaikinti kasmet skiriama lėšų.

Invazinės rūšys yra nepageidaujamos turbūt ne tik todėl, kad jos „atvyko nekviestos“?

Invazinės rūšys naikinamos ne šiaip sau, o todėl, kad jos yra kenksmingos mūsų gamtai ir žmogui. Invazinius Sosnovskio barščius naikiname todėl, kad jie pavojingi žmogaus sveikatai. Invazinius šliužus turime naikinti todėl, kad jie yra tiesioginis žmogaus konkurentas dėl maisto šaltinio. Jie maitinasi tuo pačiu, ką mėgstame ir mes, ką auginame soduose ir daržuose. Invaziniai šliužai puikiai prisitaikė prie žmogaus sukurtos dirbtinės aplinkos soduose ir sodybose ir mėgaujasi mūsų derliumi. Be to, luzitaniniai arionai paveikia vietines ekosistemas, nes išplinta šalia gyvenviečių esančiuose parkuose ir miškuose. Yra pastebėta, kad natūraliose vietose jie išstumia vietinius moliuskus.

Kokie invazinių šliužų naikinimo būdai efektyviausi?

Turbūt vienas efektyviausių būdų naikinti šiuos šliužus – sode ar darže rinkti rankomis, o po to naikinti. Tik labai svarbu tą daryti kasdien ir kruopščiai, ypač atidžiai apžiūrint tuos plotus, kuriuos jie labiausiai mėgsta. Šie šliužai labai mėgsta slėptis nuo tiesioginės saulės, nes neturi apsaugančios kriauklės, o tai mums gali padėti aptikti jų slėptuves.

Reikia nuodugniai patikrinti komposto krūvas, nenušienautus žolynus, įvairius tarpus, plyšius. Rekomenduojama pakelti ant žemės esančius daiktus, pavyzdžiui, dėžes, vandens talpyklas, lentas, nes po jais taip pat dažnai slepiasi invaziniai šliužai.

Be rankinio naikinimo, VU GMC mokslininkai – aš ir doc. Grita Skujienė – tyrėme ir cheminio naikinimo galimybes. Praėjusių metų pabaigoje žurnale „Insects“ pasirodė mūsų aprašytas tyrimas, kuriame nagrinėjome augalinio ekstrakto su glikozidais saponinais poveikį šliužams. Paaiškėjo, kad ši medžiaga yra nuodinga šliužams, efektyviau veikia žemose temperatūrose, yra nuodingesnė suaugusiems šliužams nei jaunikliams, bet dar nuodingesnė sliekams, todėl šios priemonės negalėtume vadinti saugia aplinkai. Taip pat ir cheminiai moliuskocidai, šiuo metu esantys prekyboje, sumažina šliužų žalą augalams, bet gali pakenkti kitiems gyviams, paukščiams, todėl jų naudoti tikrai nerekomenduočiau. Verčiau nepatingėkime kasdien surankioti invazinius šliužus, o paskui juos sunaikinti tokiu būdu, koks jums atrodo priimtiniausias. Be to, mažus plotus gana sėkmingai apsaugo ant tvorelių ar vazonų klijuojama varinė juostelė.

Ar Lietuvoje nėra rūšių, galinčių šiuos šliužus išnaikinti natūraliai?

Deja, žmogaus veikla vienoms rūšims – šiuo atveju invaziniams šliužams – smarkiai patarnauja, kitoms – smarkiai kenkia. Mūsų šalyje dėl žmogaus veiklos sumažėjo rupūžių, kurmių, ežių, žalčių ir kitų gyvūnų, kurie galėtų maitintis šliužais. Mažėjant natūralių priešų, invaziniai šliužai vis labiau plinta mūsų šalyje.

Invazinės rūšies įsitvirtinimo tam tikroje vietovėje sėkmės paslaptis ir yra ta, kad jos neišnaikino kitos rūšys. Tai reiškia, kad jei šliužai tapo mūsų ekosistemos dalimi, jų neišnaikino ir neišnaikins kitos rūšys.

Dar viena priežastis, kodėl vietinės rūšys nesunaikino invazinių šliužų – jos mieliau renkasi vietinius šliužus ar kitą įprastinį maistą. Manoma, kad luzitaniniai arionai mūsų šalies rūšims yra nepatrauklūs ir todėl, kad išskiria atbaidančias gleives.

Tiesa, žinoma, kad šiuos šliužus noriai lesa bėgikės (Indijos) antys. Šios antys yra puikios savo gyvenamosios aplinkos „sanitarės“, nes maitinasi sraigėmis, varlėmis, šliužais, karkvabaliais. Lietuvoje yra žmonių, laikančių šias antis savo sodybose kaip apsaugą nuo šliužų. Tuo tarpu vietiniai mūsų šalies paukščiai, kiek žinoma, šiais šliužais nesimaitina.

Jei invaziniai šliužai nebijo būti išnaikinti kitų rūšių, galbūt juos įveikė šalta lietuviška žiema?

Žiema, kuri buvo prieš metus, pasižymėjo neįprastai šiltais orais. Net žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių žiemų temperatūras orai, vyravę 2019–2020 m. žiemą, buvo išties anomaliniai ir tai atsiliepė gamtos virsmui. Štai todėl invazinių šliužų populiacijai tokie orai tapo tikra dovana. Po neįprastai šiltos žiemos daug šliužų jauniklių išgyveno, todėl praėjusią vasarą jų knibždėte knibždėjo mūsų soduose ir daržuose.

Tačiau šių metų žiema, ypač kai kurie jos laikotarpiai, pasižymėjo kelerius metus nematytais orais – stipraus šalčio įsiveržimais, trunkančiais gan ilgą laiką. Turbūt ne vienam sodininkui ar daržininkui kilo viltis – galbūt šliužai iššalo ir nebereikės kovoti su jų antplūdžiais.

Tačiau galima manyti, kad sniegas ne tik šliužus, bet ir nemažai kitų gyvių apsaugo nuo sušalimo. Šliužų slėptuves šią žiemą užklojęs sniegas turbūt tapo tam tikru „šildytuvu“, neleidusiu šaltam orui skverbtis į šių gyvių buveines. Todėl tikėtis, kad šią vasarą nesulauksime invazinių šliužų antplūdžio mūsų soduose, daržuose ir netgi miestų pievose, būtų naivu.

Atrodo, kad invaziniai šliužai dėl jų vislumo bei tinkamų sąlygų Lietuvoje įsitvirtina ilgam. Ar ateityje gyvensime greta jų?

Jei jų nenaikins žmonės, ši rūšis ir toliau sėkmingai įsitvirtins mūsų šalyje. Panašu, kad dabartinis Lietuvos klimatas jiems patinka netgi labiau nei Vakarų Europos, kur dėl klimato kaitos vasaros tampa vis sausesnės ir karštesnės. Augalijos, kuria invaziniai šliužai gali maitintis, tikrai netrūksta, o šiltos arba snieguotos žiemos leidžia jiems išgyventi šį laikotarpį ir pasiruošti „vasaros džiaugsmams“.

Tačiau galvojant apie ateities tendencijas, labai gali būti, kad toliau šylant klimatui sąlygos gyventi Lietuvoje jiems prastės ir šios rūšies paplitimas mažės. Vis dėlto toks reiškinys gali būti tik natūraliose vietovėse. Soduose, daržuose nebus sausrų ir patys žmonės laistydami palaikys šiems gyviams tinkamas sąlygas.

Net ir užėjus sausroms, nenustebčiau, kad šie gyviai rastų išeičių, pavyzdžiui, patrauks dar toliau, kur tinkamesnė gyvenamoji aplinka. Tokia jau gyvybės mūsų planetoje ypatybė – prisitaikyti ir išlikti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dar viena grėsmė mūsų biologinei įvairovei – sparčiai plintantis svetimas šliužas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    „Po šiltos žiemos daug šliužų jauniklių išgyveno“ – o kas tuo abejoja?

    Atsakyti
  2. Gėda nesvetingam alaus kraštui! says:
    4 metai ago

    Tiek alaus gaminama, o vargšai šliužai iš troškulio net į medžius lipa! O juk žinoma, jog svetingam sklypo šeimininkui reikia įkasti į žemę iki kakliuko plačiagerklį aukštą butelį (kad net storulis šliužas tilptų), įpilti alaus gal 5 cm nuo dugno, ir į kiekvieną butelį jų tiek sugužės, kiek smuklėje aplink stalą. O išlipti atgal nepajėgs – taip ir liks ten visa jų draugija.
    O dar kavos tirščiai apiberti jais augalus, nebijančius rūgštelėjančios dirvos, o bijančius – iš tolėliau aptverti kavos tirščių ,,pylimais”

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Nepadės. Šliužai užveisti dar prieš 1940 metus. Jau kelinta jų karta?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        🙁

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dirbtinio intelekto gamykla
Lietuvoje

Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai

2025 05 21
Pasienis
Lietuvoje

Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą

2025 05 21
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus

2025 05 21
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

2025 05 21
Daugiabučiai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė NT mokesčio pakeitimams

2025 05 21
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.
Lietuvoje

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Vištiena
Lietuvoje

Neaiškumų dėl maitinimo paslaugų licencijavimo nebeliko

2025 05 21
K. Budrys ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje
Naujienos

K. Budrys: Turime ryžtingai stiprinti Ukrainos pozicijas

2025 05 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Kažin apie Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Mikabalis apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai
  • Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus
  • „Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

Kiti Straipsniai

Ypatingai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Prasideda pavasario kovos su kenkėjais darbai

2025 04 13
K. Šiupienytė. Alytaus miesto savivaldybė likviduoja 5 lopšelius-darželius ir lopšelį-darželį-mokyklą | Alytaus Aktyvių Tėvų Bendruomenės nuotr.

K. Šiupienytė. Alytaus miesto savivaldybė NAIKINA 5 lopšelius-darželius ir lopšelį-darželį-mokyklą!

2025 04 10
Sodo traktoriukas

Nuo sodo iki sklypo pakraščių: kaip sodo traktoriukas padeda išlaikyti tvarką be nuovargio

2025 04 04
Sodo darbai

Ruošiantis pavasariu – namų darbai sodininkams

2025 03 23
Luzitaninis arionas

Kovą su svetimžemiais šliužais laikas pradėti jau dabar

2025 03 16
Gėlės, frezijos | pixabay.com, Manfredrichter nuotr.

Tradiciniams gėlynams – ir naujos puošmenos

2025 03 01
Kandis | nevartok.lt

Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

2024 11 02
Žiurkės | pixabay.com, Sipa nuotr.

Atvėsus orams šilto prieglobsčio ima ieškoti graužikai

2024 10 26
VTPSI | am.lrv.lt nuotr.

Statantys sodo namelius raginami paskubėti registruoti statybas

2024 10 24
Pelėsis | PRO7 nuotr.

Pelėsio naikinimas namuose nėra kova su vėjo malūnais

2024 10 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Kažin apie Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Mikabalis apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lašišinės žuvys | am.lrv.lt nuotr.

Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai