Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad Petro Cvirkos paminklas buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir saugomas ne šiuolaikinių paveldosaugos aprašų ar autoritetingų žinovų, o 1973 metais išleistos knygutės „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas“ pagrindu.
Todėl, pasak P. Kuzmickienės, kultūros ministro Simono Kairio sprendimas kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir siekti pašalinti paminklą iš saugomų paminklų sąrašo – sveikintinas.
„Džiaugiuosi, kad greitu metu Vilniuje nebeliks vietos stalininio kirpimo Sovietų Sąjungos skatintojui.
Tik dar kartą priminsiu už ką Vilniaus miesto centre šis paminklas P. Cvirkai pastatytas ir ką jis iš tiesų pasakoja: 1940 m. rugsėjį, SSSR Aukščiausios Tarybos sesijoje, paties Josifo Stalino P. Cvirka prašė priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą – taip nutiesdamas teisinį kelią penkiasdešimt metų trukusiai Sovietų okupacijai.
Vėliau – 1945 m. Cvirka tapo Sovietų Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininku ir ėmė taikyti Maskvoje nukaltas ir gulaguose išbandytas rašytojų kūrybos ir saviraiškos pavergimo taisykles.
Vilniuje stovintis P. Cvirkos paminklas vis dar rodo, kad mūsų inteligentijos naikinimo ir prievartos mašina, kurios gilus randas sąmonėje žeidžia mus, išgyvenusius, sustiprėjusius, ir galinčius nusikratyti prievartos ženklų, vis dar bando nugalėti ir apsimesti sava“, – sako P. Kuzmickienė.
„Manau, kad apskritai turime daugiau kalbėti apie totalitarinių režimų nusikaltimus. Tai ypač svarbu minint 80 metų nuo 1941 metų birželio įvykius“, – pabrėžė Seimo narė.
Pirmadienį kultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas spręsti klausimą dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
Kažkuri komisija pritarė išbraukti Cvirkos paminklą iš kultūros paveldo paminklų. Tačiau tai dar ne galutinis nutarimas, dar kažkas turės patvirtinti.
Iškilmingu, teisingu balsu pranešama, kad Vilnius nestato paminklų ,,tokiems”, Vilnius stato paminklus didvyriams … (???)
Belieka tik priminti savivaldybei, kaip,, pagarbiai” ji elgiasi su didvyrių atminimo ženklais – Škirpos alėja, atminimo lentomis, kovotojų pelenų kapsule, Vilniaus istorijai reikšminga Lukiškių a.
Reikšmingiausias pagerbimas – kapčius Lukiškių a. bei ,,paplūdimys”
• Parsidavę buvome visi, ne trumpai, o 50 metų
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones-klaipeda/parsidave-buvome-visi-ne-trumpai-o-50-metu-1040661
„Nepamirškime, kad daugybė žmonių, įskaitant ir daugelį vėliau atsiradusios nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovų, buvo superkomunistai.”