Šalių sienos po truputį atsiveria ir keliautojai vėl gali rinktis įvairesnes kryptis savo atostogoms. Pastebima, kad pandemija pakoregavo kelionių įpročius – lietuviai kasmet vis drąsiau imasi keliauti kemperiais. „Regitra“ duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet daugėja kemperių ir prikabinamų namelių skaičiai. Draudikai taip pat teigia, kad sulaukia vis daugiau keliautojų užklausų dėl šios transporto priemonės saugumo.
Kasmet augantis susidomėjimas kemperiais
Kemperių klubo atstovė pastebi, kad per dešimt veiklos metų kasmet norinčių keliauti kemperiais ar prikabinamais nameliais ant ratų vis daugėja.
„Ypač tokia tendencija išryškėjo pandemijos metu, kai žmonės ėmėsi ieškoti saugesnės aplinkos savo atostogoms. Mums žinoma, kad net Europos gamintojai pernai išpardavė visus prikabinamų namelių sandėlius. Taigi ne tik Lietuvoje, bet ir už mūsų šalies ribų ši transporto priemonė sparčiai populiarėja“, – pasakoja Greta Lauciuvienė, asociacijos „Europos kemperių klubas“ direktorė.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai keliautojai kemperius įsirengia pagal savo poreikius, su specialia technika buičiai ar net saulės baterijomis. Todėl „Lietuvos draudimas“ kemperių savininkams dažniausiai teikia indvidualius pasiūlymus, į kuriuos galima įsitraukti tam tikras nestandartines rizikas“, – detaliau pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas Artūras Juodeikis.
Įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu iš viso Lietuvoje yra įregistruoti 2129 kemperiai ir 3305 prikabinami nameliai. Šiemet naujai įregistruotų kemperių ir prikabinamų namelių per pirmuosius keturis mėnesius jau yra daugiau nei 120. 2020 metais naujų ir įvežtų iš užsienio naudotų kemperių bei prikabinamų namelių buvo daugiau nei 260.
Keičiasi keliautojai
Pastaraisiais metais pastebimas ir besikeičiantis keliautojų profilis. Anksčiau tai buvo pigesnių kelionių ieškantys žmonės, taip pat šeimos su vaikais, o dabar keliautojų tendencijos keičiasi ir yra įvairesnės.
„Vis daugiau matome, jog žmonės ieško kitokių patirčių nei standartiniai viešbučiai ar suorganizuotos agentūrų kelionės. Keliautojai vis labiau nori patys planuoti savo keliones, pasiliekant laiko sau, neskubėjimui, atradimams“, – teigia Greta Lauciuvienė.
Taip pat kemperių klubo asociacijos vadovė pastebi, kad paklausa daugėja tarp porų, žmonių, kurie nori būti gamtoje, be įsipareigojimų ir sustoti ten, kur jiems gražu ir kada tik patogu.
„Išskirčiau ir dar vieną tendenciją – jauni keliautojai ieško įdomesnių namelių, susidomėjimas auga senesniais kemperiais ir prikabinamais nameliais. Su jais toli nenuvažiuosi, bet gali patirti autentiškumą, nusikelti į tam tikrą laikmetį“, – sako asociacijos „Europos kemperių klubas“ direktorė.
Anot jos, yra keletas datų, kai važiuojama didesnėmis kompanijomis, keliomis šeimomis – tai Joninės ir Valstybės diena. Kitu laiku paprastai keliauja vienos šeimos nariai.
Lietuva ir Portugalijos pakrantės
Kemperių klubo atstovė išskiria dvi kryptis pandemijos laikotarpiu, kurios pasiskirsto beveik tolygiai.
„Apie 40 proc. su prikabinamais nameliais linkę apsistoti vienoje vietoje – prie jūros ar ežero. Ten poilsiauja, apžiūri aplinkines vietoves. Kita dalis žmonių važiuoja į užsienį. Pagrindinės kelionių kryptys yra ne tik Baltijos šalys, bet ir tolimesnės kelionės – pavyzdžiui Kroatijos, Italijos kempingai, net Portugalijos pakrantė“, – pasakoja Greta Lauciuvienė.
Artūras Juodeikis, teigia, kad keliaujant užsienyje žalos taip pat atlyginamos, todėl drąsiai ir saugiai galima keliauti tolimesnes keliones, bet taip pat akcentuoja, kad remontas užsienyje vairuotojams vis dar atsieina brangiau.
Baudos už svorį ir skrendantys langai
Greta Lauciuvienė pažymi, kad pradedantiesiems kemperių vairuotojams svarbu žinoti keletą dalykų.
„Pagrindinis dalykas – namelio svoris. Turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galima tempti namelį, kurio masė ir mašinos masė sudėjus bendrai neviršija 3500 kg. Taip pat svarbu neperkrauti namelio kelionės daiktais – sumažėjus sukibimui gali būti mėtomas automobilis, jei neteisingai paskirstomas svorio centras ar viršijamas maksimalus galimas priekabos svoris. Ši taisyklė svarbi ir kemperiams – žinome, kad Europos greitkeliuose jie sveriami ir ne vienas keliautojas yra gavęs baudą dėl viršyto svorio“, – apie tai, ką svarbu žinoti, pasakoja asociacijos „Europos kemperių klubas“ vadovė.
Ji taip pat atskleidžia, kad kelionėse pasitaiko įvairių nutikimų, kurie ne visada yra malonūs, todėl atsakomybė ir atidumas yra labai svarbūs veiksniai.
„Pradedantieji, kol įpranta keliauti šia transporto priemone, turi sukaupti įgūdžių bagažą. Pasitaiko, jog važiuojant nuskrenda liukas ar langas nuo vėjo pasipriešinimo, jei šie nebuvo tinkamai uždaryti. Todėl prieš kelionę raginame atidžiai apžiūrėti visą namelį.
Taip pat yra trapių vidaus detalių – tam, kad nesukeltų papildomo svorio, dažnai daromos iš lengvų medžiagų, todėl reikia papildomo atidumo, nes šios gana lengvai lūžta. Žinoma prisideda ir oro stichijos – esant didesniam vėjui nerekomenduojame naudoti markizių ar lauko palapinių, nes sugadinimo atvejų taip pat pasitaiko“, – teigia Greta Lauciuvienė.
Apie turto sugadinimą byloja ir „Lietuvos draudimo“ duomenys. Artūras Juodeikis sako, kad išties pasitaiko atvejų, kai yra sugadinamas turtas, todėl svarbus atidumas ir atsakomybė už save bei kitus.
„Bendrovės statistika rodo, kad turto sugadinimas gali siekti ir daugiau nei 3 tūkst. eurų. Įvykti gali visko: tiek vagysčių, tiek gedimų, tiek audrų, kurios sulaužo kemperius ar įrangą. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad dažnas į kelionę kemperiu leidžiamės iki šiol nevairavęs didelės transporto priemonės ar neturėdami kelionės kemperiu patirties, o tai kartais tampa iššūkiu, todėl labai svarbu išsianalizuoti kelius, kur vykstame, atkreipti dėmesį į kelio ruožus, kur gausu laukinių gyvūnų, rinktis saugias parkavimosi zonas“, – komentuoja Artūras Juodeikis.
Draudikų atstovas pažymi, kad pagrindinės žalos, susijusios su kemperiais, yra dviejų rūšių: dėl nepatyrimo vairuojant didelę transporto priemonę ir tos, kurias transporto priemonė patiria dėl kitų vairuotojų kaltės.
„Dėl nepatyrimo dažniausiai nelaimės įvyksta statant aikštelėse, važiuojant siaurais ir vingiuotais ar kalnų keliais, tuneliais. Dėl kitų kelių eismo dalyvių kaltės kemperiai, prikabinami nameliai taip pat nukenčia – kemperiais žmonės juda lėčiau, taigi kiti linkę dažniau manevruoti ir taip lenkdami juos kliudo“, – teigia Artūras Juodeikis.
Tiek Artūras Juodeikis, tiek ir Greta Lauciuvienė teigia, kad specialistų užtikrinamas saugumas, vis atsirandantys specialūs maršrutai kemperių ir prikabinamų namelių savininkams suteikia vis daugiau galimybių lietuviams saugiai keliauti po savo šalį ar išvykti svetur, maksimaliai sumažinus kontaktų su nepažįstamais asmenimis skaičių. Todėl nenuostabu, kad susidomėjusiųjų skaičius auga ir kemperiai tampa vis paklausesni rinkoje.
Nuostabus dalykas!
Tik – klausimėlis: o jei kur nors paleis LV sieną naktį ne itin mandagiai belsis meška? Ar sienos, langai, durys atlaikys, jei įsižeidusi dėl mano nesvetingumo meška dar stipriau pasibels???