Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V.Sinica. Elitizmas

Vytautas Sinica, www.susivienijimas.lt, www.propatria.lt
2021-05-08 07:44:12
7
R.Garuolio nuotr.

R. Garuolio nuotr.

Prezidentūra užsakė ir paskelbė rezultatus visuomenės apklausų keliais pastaruoju metu politikų ir žiniasklaidos plačiai linksniuojamais klausimais apie rinkimų sistemą (Prezidento ir Seimo) ir apie šeimos politiką (partnerystė ir Stambulo konvencija). Visais klausimais visuomenės nuomonė buvo didele persvara nepalanki valdančiųjų siūlymams. 

Negalima ignoruoti konteksto, kuriame atliktos apklausos. Prezidentas jau kurį laiką yra politinio karo būsenoje su valdančiaisiais. Pastarieji, ypač konservatoriai, nuolatos viešai svarsto galimybes apriboti jo galias. Skandalingiausias ėjimas buvo idėja apskritai pakeisti tiesioginius Prezidento rinkimus į tvarką, kai Prezidentą rinktų Seimas. Konservatorius akivaizdžiai palaiko dauguma apžvalgininkų.

Spaudimą patiriantis Prezidentas pagrįstai ieškojo naujos atramos ne tik savo politinėms pozicijoms, bet ir savo institucijos svarbai ir įtakai apginti. Paviešinant apklausas rasta kaip tik tokia atrama – visuomenės požiūrio gynėjo nuo prieš visuomenės požiūrį einančios daugumos vaidmuo. Tiesioginis prezidento rinkimas visuomenės akyse suteikia tam pagrindą. 

Apklausos atskleidė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimui pritaria vos 22, nepritaria 48 procentai respondentų, net 29 procentai neturi nuomonės. Daug neapsisprendusiųjų nieko keista, nes klausimas sudėtingas, pats konvencijos pavadinimas neatskleidžia jos turinio. Aiškesnę nuomonę visuomenė turi vienalyčių partnerysčių klausimu: 70 procentų nepritaria, 20 procentų pritaria ir tik 10 neturi nuomonės. Apibendrintai, visuomenės nuomonė ryškiai konservatyvi.

Alkas.lt pav.

Rinkimų klausimais visuomenė itin vieninga: 90 procentų pasisako už tiesioginius merų rinkimus, 95 procentai – už tiesioginius prezidento rinkimus. Pasisakyta ir dėl Seimo rinkimų: 27 proc. norėtų dabartinės mišrios rinkimų sistemos, 64 proc. – tik „tiesioginių“ rinkimų, turint galvoje rinkimą vienmandatėse. Valdančiųjų siūlomus rinkimus tik pagal partijų sąrašus palaikytų 2 procentai žmonių. Pagaliau klausta ir apie Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. 56 procentai yra už tai, kad Lietuvą toliau atstovautų Prezidentas, 19 – už tai, kad jį pakeistų premjerė, 25 procentai neturi nuomonės – daug, nes tai ir vėl sudėtingesnis klausimas. Visais šiais klausimais visuomenė pasirodė esanti griežtai prieš valdančiųjų siūlymus.

„Elito“ kritika apklausoms

1) „Apklausomis skaldoma visuomenė“. Galima drąsiai teigti, kad žiniasklaida, politologai ir valdantieji politikai Prezidentūros apklausas sutiko daugiausiai kritiškai. Galima išskirti tris pagrindines kritikos tezes. Keisčiausia jų: apklausomis skaldoma visuomenė. Iš tiesų visuomenėje egzistuoja skilimai vertybiniais klausimais, nes nesutarimas tarp daugumos visuomenės vertybinių nuostatų ir progresyvios mažumos, turinčios valdžią, nuostatų yra labai ryškus.

Šis skilimas yra nepriklausomai nuo to, ar atliekamos apklausos. Ką iš tiesų norima pasakyti tokia kritika, tai kad geriau, kai tas skilimas nematomas, neturi atgarsio žiniasklaidoje ir į jį nereikia atsižvelgti politikams. Nes kai reikia atsižvelgti, skilimas įgarsintas ir tampa politine problema. Prezidentas taigi įgarsina objektyviai egzistuojantį skilimą. Kritikai sako – tegu jis būna tyliai, kad būtų paprasčiau priimti mažumos siūlomas pataisas. 

2) „Negalima klausti žmonių apie žmogaus teises“. Kita kritikų grupė teigė, kad „negalima klausti žmonių apie žmogaus teises“, kaip formulavo V. Raskevičius, arba dar tiesmukiau, „dauguma klysta“, kaip formulavo P. Gritėnas. Šioje grupėje buvo populiarūs lyginimai su juodaodžių teisėmis JAV ar balsavimo teisės suteikimu moterims. Esą, vėliau protingais atrodantys pokyčiai taip ir neateis, jeigu dėl jų galės spręsti įpročių ir tradicijų varžoma dauguma.

Itin įdomu, kaip jaučiasi moterys, kai jų balsavimo teisė lyginama su homoseksualų teise kurti šeimas. Iš tiesų būtent apie žmogaus teises, t.y. vertybinius moralinius klausimus ir reikia visuomenės. Normalu, jog visuomenė negali priimti sprendimų didelio ekspertinio žinojimo reikalaujančiais techniniais klausimais. Tačiau visuomenė gali ir turi nuostatas principiniais klausimais įvairiose srityse, o šeimos politikos klausimai yra kaip tik tokie, kur XXI amžiuje susiduria vertybiniai skirtumai, o ne ekspertinės žinios. 

Tokie argumentai atspindi seną Vakarų kairiųjų liniją, jog žmogaus teisių klausimai yra ar bent turi būti anapus politikos, tiksliau anapus demokratinio sprendimų priėmimo. Kadangi žmogaus teisės itin jautri sritis, ji negali būti sprendžiama demokratiškai, nes taip suteikiamas šansas daugumos diktatūrai. Žmogaus teisių klausimus esą reikia spręsti teismuose arba jei ir parlamente, tai kiek įmanoma „ekspertiškai/technokratiškai“, o ne demokratiškai – atstovaujant visuomenę. Tai gudrus būdas apeiti akivaizdų visuomenių nepritarimą tam, jog vis naujus dalykus mėginama paversti žmogaus teisėmis. Vis ką nors nauja paskelbus žmogaus teise ir įtvirtinus įstatymu, visuomenei paliekama tiesiog susitaikyti su nauja realybe, prieštaraujančia visuomenės nuostatoms. Raskevičius tai įvardijo atvirai: „Nebuvo nė vienos valstybės, kuri priimdama įstatymus, suteikiančius tos pačios lyties poroms pripažinimą teisinį, turėtų palaikymą. Visą laiką visuomenės palaikymas seka po įstatymo priėmimo“. 

3) „Blogai suformuluoti klausimai“. Trečioji kritikų grupė smerkė klausimų formuluotes. Ši kritika būdinga visose šalyse ir visais atvejais, kai tik nepatinka apklausų rezultatai, todėl savaime neįdomi ir nestebina. Visgi žmogaus teisių gynėjos kaip B. Sabatauskaitė ar J. Juškaitė, pavyzdžiai, kaip turėtų būti klausiama, yra įspūdingas manipuliavimo pavyzdys ir todėl verti dėmesio. Jų teigimu, apie partnerystes esą reikėjo klausti įvardijant praktinę naudą partneriams, pavyzdžiui, paveldėjimo be notaro galimybę. Kas būtų klaidinimas, nes būtent tokius praktinius klausimus spręsti siūlo alternatyvus „bendro gyvenimo instituto“ siūlymas. Gi pati Partnerystė yra siūloma būtent dėl jai tarptautinėje teisėje užtikrinamo simbolinio „šeimos“ statuso. Analogiškai klaidinama ir dėl Stambulo konvencijos, apie kurią siūloma klausti, ar pritariame kovai su smurtu šeimoje. Gerai žinoma, kad ginčai dėl konvencijos yra ne dėl smurto šeimoje, o dėl translytiškumo normalizavimo šioje konvencijoje. Tokios atviru tekstu siūlomos manipuliacijos visuomenės nuomone rodo nepagarbą pirmiausiai pačiai visuomenei, bet taip pat ir požiūrį į demokratijos veikimą.

„Elitas“ bijo tautos. Ir jau seniai
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

Šiame kontekste sunku neprisiminti praėjusio dešimtmečio viduryje vykusių svarstymų, ar nereikėtų palengvinti referendumų rengimo. Lietuvoje egzistuoja vienas aukščiausių Europoje referendumo iniciavimo slenksčių, kai tam reikia net 10 procentų šalies gyventojų parašų. Svarstyti siūlymai šią kartelę mažinti nuo 300 tūkstančių, iki 100-150 tūkstančių. Tada, kaip ir dabar, dabartinės valdančios partijos buvo itin griežtai prieš referendumo kartelės nuleidimą. Argumentuota, jog Rusija gali manipuliuoti visuomene ir paveikti rezultatus. Argumentai, taikyti referendumo klausimu, taikyti ir visais kitais tiesioginės demokratijos klausimais.

Visas aptartas reakcijas ir požiūrį į apklausas, peticijas ir referendumus vienija bendra elitistinė nuostata, kad visuomenė yra netinkama spręsti valstybės valdymo klausimus. Paradoksaliai, netinkama spręsti net vertybinius klausimus, kuriems jokių specifinių žinių nereikia. Išimtis taikytina tik rinkimams, tačiau ir juose valdantieji neatsitiktinai siūlo kuo mažiau tiesioginio atstovavimo. Taip tarpusavyje susisieja iš pažiūros visai nesusiję Prezidentūros apklausų klausimai apie partnerystes ir apie rinkimus. Tikrasis apklausų iškeltas klausimas yra, ar ir kiek visuomenė gali dalyvauti pati spręsdama, pagal kokias normas gyventi, o ne suformuluotieji apklausoje. 

Gitano Nausėdos inicijuotos visuomenės apklausos buvo vertingos ir jam, ir visuomenei. Jam, nes sustiprino jo kaip tautos atstovo pozicijas kovoje su Seimo valdančiaisiais. Visuomenei, nes įgarsino jos pažiūras svarbiais klausimais. Tačiau dar svarbiau, jog apklausų paviešinimas kaip niekada anksčiau atskleidė elitistinį valdžios ir ją aptarnaujančių grupių niekinamą požiūrį į visuomenę kaip valdinius, o ne valstybės šeimininkus. Ši situacija gali pasimiršti kaip ir dauguma viešosios erdvės diskusijų. Tačiau Prezidentas gali ir, tiesą sakant, turi pareigą neleisti tam įvykti.

Požiūrio į visuomenės vaidmenį valstybėje klausimas netikėtai ryškėja kaip esminė šios kadencijos Seimo ir Prezidento takoskyra. Požiūris, jog piliečiai reikalingi tik per rinkimus, jau labai plačiai atstovaujamas. Reikia atstovo ir požiūriui, jog piliečiai yra tikrieji valstybės šeimininkai. 

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Leftizmas
  2. V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę?
  3. V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma
  4. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  5. V. Sinica. Popiežius prieš Bažnyčią
  6. R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  7. M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  8. A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti
  9. A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  10. V. Juozapaitis. Kultūra be lyderių ir lyderiai be kultūros
  11. Aktorius, bardas Kostas Smoriginas: Tolerancija kažkam apsimoka
  12. M. Kundrotas. Su kuo kovojama – su smurtu ar su šeima?
  13. M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui
  14. J. Dapšauskas. Nuomonė apie opozicijos nuomonės turėjimą ir prezidento nuomonės neturėjimą… (video)
  15. M. Kundrotas. Nereikia bijoti homoseksualų. Nereikia jiems ir pataikauti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. A co to? says:
    2 metai ago

    Darbštūs vaikai šįkart Seime pasitaikė.Darbuojasi rankoves pasiraitę, tarpusavyje lenktyniaudami.
    Trys Seimo nariai siūlo naikinti prievolę atsiklausti gyventojų dėl pokyčių seniūnijose
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/trys-seimo-nariai-siulo-naikinti-prievole-atsiklausti-gyventoju-del-pokyciu-seniunijose.d?id=87143323
    „Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas ir Andrius Kupčinskas siūlo iš Vietos savivaldos įstatymo braukti nuostatą, kad sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų keitimo, teritorijų ribų keitimo priimami įvertinus gyventojų nuomonę. ”
    Turint galvoje, kiek LT žemių kitataučiai laiko savo nuosavybe, nes kažkada kaimynės jas buvo okupavę, sprendinys labai nevienareikšmis. Ypač, kai Seime tiek radosi tų, kam lietuviška abėcėlė trukdo.
    Dėl pavadinimų, (t.y., vietovardžių) keitimo ar naujų įvedimo, tai yra ne šiaip žaidimas, jis neapsiriboja padariniais vien tai sugalvojusio kabineto ribose. Be kitko, tai atsilieptų ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio žemėlapiuose,i valstybių administracinio padalijimo, jų vietovardžių registruose (t.p. ir kariniuose).
    Taigi, tokios operacijos ne peiliu daromos. Ir tik turint itin kokybišką stiprų didinamąjį stiklą bei stiprius žiūronus.

    Atsakyti
  2. Chunveibinų revoliucija - tik vaikų žaidimas buvo? says:
    2 metai ago

    Gėjų manifestas: „Jūsų sūnūs taps mūsų paklusniais tarnais ir vykdys visa, ką mes liepsime”. Tai tik sąmokslo teorija?
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/geju_manifestas_jusu_sunus_taps_musu_paklusniais_tarnais_ir_vykdys_visa_ka_mes_liepsime_tai_tik_samokslo_teorija/

    Žmonija verčiama zombiais, pradedant nuo mūsų vaikų: norima panaikinti „mamos” ir „tėčio” sąvokas
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/zmonija_verciama_zombiais_pradedant_nuo_musu_vaiku_norima_panaikinti_mamos_ir_tecio_savokas/

    Užtenka ubagiškai pataikauti kitiem
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/uztenka_ubagiskai_pataikauti_kitiems/

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    2 metai ago

    Apie 20 proc “taip” arba “greičiau taip”.
    Jei manęs paklaustų – atsakyčiau “neturiu nuomonės”. Iš ties šiuo klausimu jos neturiu. Neįdomi man ta konvencija, kai apie ją diskutuojama, tiesiog negaištų laiko ir nesiklausau. Jei būtų ratifikavę be triukšmo – greičiausiai net nežiničiau, kad ratifikavo. Dabar daug triukšmo, tačiau kažkaip nuojauta sako, kad gilintis į ją yra nuobodybė. Kalba eina apie homoseksualių mažumų teises? Aš, būdmas nuosekliu liberalu, remiu jų teises ir gerbiu kaip visus kitus, tačiau nemanau, kad Lietuvoje jie turi mažai teisių. Tikrai pakankamai. Tad kam visas šis nuobodus triukšmas?
    Bet geriau ne apie konvenciją, o apie tuos 20 proc rėmėjų. Iš tiesų tai yra daug ir tai yra jaunimas. Kokia santykinė jaunimo dalis – sunku atsakyti. Su studentais padiskutuojame apie daug ką, taip pat retkarčiais ir politinėmis temomis (ypač – kokių nors rinkimų kontekste), bet kad jų klausti nuomonės apie Stambulo konvenciją. Nedrįsčiau, nes aš pats neturiu nuomonės ir gėda būtų apsijuokti, kad nieko apie ją nežinau. Bet manyčiau, kad didžioji dalis (tikrai ne visi, o didžioji dalis) jaunimo ją remia. 20 procentų – tai reiškia 20 procentų balsų Laisvės partijai. Iš esmės taip, dar įvertinus nedalyvavusius – gal net ir daugiau. Tai tvirtos pozicijos. Politine prasme Laisvės pratija tvirtai žengia į priekį.
    Nesu šios partijos rėmėjas. Iš emsės per daug nieko prieš neturiu, bet mane erzina tiek perdėti sureikšminimai (vos ne “vienos problemos” partija). Liberalų sąjūdis – nors ir Vilniuje nelabai populiarus (jaunimą perviliojo Laisvės partija), tačiau visumoje yra liberalai nuoseklesnis ir siekia apimti visas sferas. Nesakau, kad ir ši partija “be trūkumų” – jų turi.
    Kurgi aš vedu. Vedu prie to, apie ką jau esu rašęs anksčiau. Didžiausių mūsų, kažkiek vyresnių žmonių problema yra ta, kad nerandame kalbos su jaunimu ir savo požiūriais dažžnai jį erziname bei provokuojame užimti radikalesnesnes pozicijas. Aš – liberalas, tačiau vis tiek jaučiu, kad mano “liberalumas jau ne toks”. Ne rinkos ekonomika, privati nuosavybė (kas visuomet buvo liberalizmo pagrindas) šiandien dominą jaunimą. Tad ir aš gindamas tradicinį klasikinį liberalizmą jaunimo akyse tampu senamadišku. Tai jaučiu. Ne vienas jaunuolis jau banė mane atvesti į “teisingą liberalizmo kelią”, kuris jau viekiau primena kažkokį leftistinį, tačiau ne tikrąjį liberalizmą. O jūs? Jūs gi savo požiūriu, idėjomis dar gerokai toliau nuo jaunimo. Tai kaip tuomet kursime gerenę Lietuvos atietį, jei tarpusavyje nesusikalbame ir iš esmės nesirūpiname ta ateitimi?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Didžiausias mūsų nusikaltimas (ne klaida!), kad nesugebėjome taip tvarkytis valstybės viduje, kad vaikai saugiai ir aprūpinti augtų šeimoje, o ne gatvės gavrošais. Kad tėvų darbo diena ir savaitė (su kelione į darbą ir atgal) trukdavo tiek, kad dar neišaušus į darbą išvažiavę, abu tėvai tik juodai sutemus iš darbo grįždavo. O ten rasdavo pradinuką snaudžiantį, po mokyklos vienui vieną buvusį šaltuose namuose. Kalti, kad grįžę namo taip vėlai, jie šiltam bendravimui nei jėgų, nei laiko neturėjo, nes reikėjo „namų ūkiu” pasirūpinti. O vaikui jau metas miegoti būdavo. Taip diena po dienos, metai po metų vienui vienas likimo valiai paliktas augo.
      Tai baisiausia, kad vaikas ne šeimos apsuptas auga. Kai vaikas auga šeimoje, ypač, jei turi galimybę su dviejų kartų suaugusiais bendrauti, jis nepaprastai daug sužino ir išmoksta. Jie auga maži rimti profesoriai, ir tik paklausyk, kaip jie filosofuoja, dėsto savo pažiūras seneliams ir tėvams. Šalia jų vaikas natūraliai įsilieja į įv. gyvenimo reikalų sprendimą, ir tokio kartų atotrūkio nėra. Netgi stebisi, kodėl kitas vaikas to nesupranta, nes jis ne sykį apie tai su seneliu šnekėjo, ir jam viskas aišku, kad ir kodėl taip, o ne kitaip geriau.
      Maža to, netgi tuo per 30 m. nebuvo pasirūpinta, kad mokykloje būtų popamokiniai užsiėmimai, ir vaikai galėtų iki vakaro ten būti ir pamaitinti, ir mokytojo prižiūrimi – ruoštų namų darbus, sportuotų, būreliuose dalyvautų, kol tėvai iš darbų sugrįžtų. Mes sugebėjome tai prabangos dalyku paversti. Suprasčiau, kad koks pats ne itin laimingą vaikystę turėjęs tėvais nesupranta, jog tai ne prabanga, o BŪTINYBĖ ir PAREIGA, bet kai to nesuprantantys valstybę ir švietimą valdo…
      Kai vaikai visus 30 m. visą popamokinį laiką leido klasės „autoritetų” vadovaujami, o dar ir kieme ar gatvėje geri dėdės juos gyvenimo mokė, ko stebėtis, kad užaugo jaunimas, nesuprantantis tėvų, o tėvai nežino, kaip su jais kalbėtis. Jie jau lyg iš skirtingų planetų. Dar laimė, kad ne visi banditais užaugo.
      Maldeikienė buvo šiuo klausimu 200% teisi – valstybės ir šeimos svarbiausia investicija turi būti vaikų ugdymas ir lavinimas. O visam kitam – kas nuo pasirūpinimo vaikais (= valstybės ateitimi) lieka. Mūsų politinis elitas ir mes patys gyvenome ČIA IR DABAR. O dabar „žiūrim, ką turim” – svarbiausias rūpestis mūsų seksualinis gyvenimas. Juk to mokė vaikų dieną naktį matomi filmai ir porno įrašai, „žiniasklaidos” portalai. O visam kitam – jei kas nuo ano rūpesčio atliks.

      Atsakyti
      • ŽEMAITIS says:
        2 metai ago

        Esate teisi. Pritariu.
        Dabartinis gyvenimo būdas ir liguistas darboholizmas nepalieka galimybių kartu su šeima džiaugtis gyvenimu. Tarsi turėtume judėti link pažangos, tačiau šiuo aspekt judame atgal. Praeities žmogus, net ir gyvendamas gerokai skurdžiau nei mes ir turėdamas mažiau galimybių, buvo laimingesnis, nes galėdavo būti su šeima. O dabartinė Vakarų visuomenė šiuo aspektu labai nuskraiusat. Darbo krūviai tokie, kad dažnam nelieka laiko nei šeimai, nei sau.

        Atsakyti
    • Nuorods says:
      2 metai ago

      Demaskuota: kaip pro Partnerystės įstatymo „adatos“ skylutę bus prakištas „vienalyčių šeimų su vaikais“ kupranugaris?
      – komentaras.lt/demaskuota-kaip-pro-partnerystes-istatymo-adatos-skylute-bus-prakistas-vienalyciu-seimu-su-vaikais-kupranugaris/?lang=

      Konservatorių skreplys tautai į veidą: prisidengus „partnerystės“ terminu, įteisins homoseksualų santuokas – galės rinktis ir „antrosios pusės“ pavardę
      – komentaras.lt/konservatoriu-skreplys-tautai-i-veida-prisidengus-partnerystes-terminu-iteisins-homoseksualu-santuokas-gales-rinktis-ir-antrosios-puses-pavarde/?lang=

      Atsakyti
  4. Plačios išdavysčių galimybės says:
    2 metai ago

    Kas šiandien išduoda Tėvynę? Dovilo Petkaus pokalbis su Vilhelmu Čepinskiu
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kas-siandien-isduoda-tevyne-dovilo-petkaus-pokalbis-su-vilhelmu-cepinskiu

    R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/r.-ausrotas.-jk-zmogaus-teisiu-ir-lygybes-komisija-teismai-turi-ginti-ir-is

    Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/karolinska-svedija-ligonine-nebetaikys-hormoninio-lyties-keitimo-metodo-vai

    ………………………..
    O čia susirašinėjimo žinučių kopija, tik neaišku, ar vien tą tekstą turi galvoje, kur nuoroda apačioje:
    -Ar Jums žinoma ši uoliai platinama rašliava, be kita ko, kaip Žemaitis ‘žydus grūsdavo į dujų kaameras”. Ar negalima portalo savininko paduoti į teismą. Juk iki birželio pabaigos tokių straipsnių tik gausės

    Kolegos
    Paskaitykite apie “herojų” ir tas nesąmones, kad žydai blogai gyveno Lietuvoje ir todėl palaikė SSSR
    – life.ru/p/1394176?utm_source=smi2_agr –
    “Волкодав” из НКВД: почему литовские “лесные братья” тряслись от страха при одном имени Нахмана Душанского

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas susitiko su EK vicepirmininku

2023 09 08
Internetinė prekyba | zeendo.com nuotr.

Elektroninę prekybą skatina du privalumai

2023 09 08
Jonas Kauneckas | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Apie „vatniką“ Kaunecką

2023 09 08
Prezidentas dalyvauja Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvavo Trijų jūrų viršūnių susitikime

2023 09 07
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. Homoseksualizacijos įgyvendinimas Lietuvoje

2023 09 07
Prezidentas susitiko su Seimo valdybos nariais | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su Seimo valdybos nariais

2023 09 05
Eismas, perėja| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Apie saugumą kelyje galvoja tik 20 proc. tėvų

2023 09 04
Eismas | pixabay.com nuotr.

Kas labiausiai erzina vairuotojus rugsėjį?

2023 09 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.
Architektūra

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.
Užsienyje

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Europa apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
  • Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys
  • Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Rugsėjo 16-ąją – pirmąją Europos judumo savaitės dieną – sugrįžta Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Nacionalinis judumo iššūkis. Trečius metus iš eilės vykstantis...

Skaityti toliau

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

by Ditė Česėkaitė
2023 09 10
0
Pinigai | pixabay.com nuotr.

Lietuvos gyventojai vaikams duoda didesnius kišenpinigius nei kaimynai latviai ir estai, rodo „Citadele“ užsakymu „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa....

Skaityti toliau

Prezidentas susitiko su EK vicepirmininku

by Ditė Česėkaitė
2023 09 08
1
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. Šalies vadovas su EK vicepirmininku aptarė naujojo ES politinio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Europa apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
Kitas straipsnis
Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai