Indijai stiprinant gaminančios ir eksportuojančios šalies pozicijas, Klaipėdos uostas siekia ne tik tapti šios šalies krovinių gabenimo koridorių dalimi, bet ir pritraukti investuotojų. Mezgant bendradarbiavimą kreipiamas dėmesys į Klaipėdos uosto esamus bei būsimus pajėgumus, naujoviškus projektus bei galimybes atverti papildomas rinkas.
Klaipėdos uostas siekia būti ta jungtimi
„Šiandienos jūrų keliuose kuriamos rytdienos galimybės. Klaipėdos uostas siekia būti ta jungtimi, kuri suartina žemynus, skatina prekybą ir atveria naujas rinkas Lietuvos verslui.
Viena krypčių yra Indija, siekianti auginti savo ekonomines galias bei reikšmę prekybos ir transporto srityje. Kuriantis naujiems prekių judėjimo keliams Klaipėdos uostas nelieka nuošalyje ir siekia tapti jų dalimi – Indijos uostams, gamybos ir logistikos centrams pristatome mūsų galimybes.
Jūros visada jungė, o ne skyrė – kiekviena nauja partnerystė stiprina mūsų ryšį su pasauliu“ – sako šiomis dienomis Indijoje vykstančiame viename didžiausių pasaulyje jūrinių renginių „India Maritime Week“ dalyvaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Renginys „India Maritime Week“
Reikšmingu įvykiu viso pasaulio prekybos, transporto ir logistikos srityje laikomas renginys „India Maritime Week“ sukviečia daugybę dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, tarp kurių ir Danija, Norvegija, Nyderlandai, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pietų Korėja, Japonija.
Renginio metu vyksta paroda, kurioje prisistato daugiau nei 500 įvairių įmonių, vyksta verslo susitikimai, o rengiamose aukščiausio lygio diskusijose šiemet dalyvaus apie 200 dalyvių.
Keliose diskusijose skambėjo ir Klaipėdos uosto vardas – pasidalinti savo įžvalgomis visam sektoriui svarbiomis temomis buvo pakviestas ir Klaipėdos uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Klaipėdos uosto galimybės
Rinkos profesionalus sukviečiančiame renginyje A. Latakas išryškino Klaipėdos uosto galimybes tapti prieš keletą metų Indijos sumanymu sukurto IMEC (India–Middle East–Europe Corridor) koridoriaus tąsa, atveriančia šios šalies kroviniams naujas rinkas į Šiaurės Europą.
Diskutuojant apie pasaulinės laivų statybos rinkos centralizaciją bei galimus jos pokyčius, A. Latakas pabrėžė geruosius partnerystės pavyzdžius ir aukštos pridėtinės vertės projektus Klaipėdos uoste.
Pažangūs šių dienų uostai, prekybos bei transporto centrai neįsivaizduojami be atsakingo požiūrio į visuomenę bei aplinką. Ši tema gvildenta ir „India Maritime Week“ metu.
Klaipėdos uosto generalinis direktorius A. Latakas buvo pakviestas pasidalinti patirtimi bei įžvalgomis apie Klaipėdos uosto pastangas ir sumanymus kuriant socialinę, fizinę ir kultūrinę integraciją tarp miesto ir uosto teritorijų. Taip pat pristatyti įgyvendinamus žaliuosius projektus, mažinant uosto veiklos pėdsaką aplinkoje.
Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominis koridorius (IMEC)
Apsilankymas Mumbajuje Klaipėdos uostui svarbus ir dėl parašais įtvirtinto bendradarbiavimo su Jawaharlal Nehru uosto direkcija, valdančia penkis konteinerių terminalus. Sutartimi partneriai įsipareigojo plėtoti šalių bendradarbiavimą Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominio koridoriaus (IMEC) kontekste.
Tikimasi, jog ši sutartis taps dar vienu teigiamu žingsniu siekiant tikslo, jog Klaipėdos uostas pratęstų šį koridorių ir atvertų juo gabenamiems kroviniams dar platesnes rinkas.
Jawaharlal Nehru uosto direkcijos valdomas uostas yra vienas didžiausių Indijoje ir penktas pagal dydį pasaulyje. Per jį į Europą gabenamas itin didelis kiekis plataus vartojimo prekių. Tad bendradarbiavimas su tokiu rinkos milžinu gali atverti galimybes tartis dėl naujų krovinių srautų Klaipėdos uostui.
Šiomis dienomis Klaipėdos uosto vadovas taip pat susitiko su „Adani Group“ atstovais, kuriems pristatė vieną didžiausių projektų Klaipėdos uosto istorijoje – planus išvystyti pietinę uosto dalį.
Įvairiose pramonės srityse veikianti „Adani Group“ yra svarbus žaidėjas Indijos uostų rinkoje, nes yra didžiausias privatus uostų operatorius, valdantis 13 uostų ir terminalų visoje šalyje. Jų krovos apimtys siekia net iki 480 mln. tonų per metus.
Tai, jog tarp pasaulio prekybos, transporto ir logistikos sektoriaus lyderių šiemet skambėjo ir Klaipėdos uosto balsas. Vyko verslo susitikimai ir įtvirtinti bendradarbiavimo susitarimai, yra stiprėjančios pernai užmegztos partnerystės tarp Klaipėdos uosto ir partnerių iš Indijos ženklas.
