Kelionei su gyvūnu reikia pasiruošti

Visiems keliaujantiems į užsienį gana dažnai tenka sukti galvą, ar kartu pasiimti ir savo gyvūnu. Besidomintiems, kaip tam tinkamai pasiruošti, kokius dokumentus svarbu turėti, kad gyvūno kelionė būtų saugi ir maloni, kad jos metu nekiltų nenumatytų problemų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria pirmiausia iš anksto tam ruoštis bei susipažinti ne tik su šalies, į kurią vykstate, bet ir šalių, per kurias ketinate vykti, gyvūnų sveikatos reikalavimais.

Kelionei ruoškitės iš anksto

Gyvūną pratinti prie artėjančios kelionės patariama iki jos likus bent keletui savaičių. Svarbu pasirūpinti tinkamu specialiu gyvūnui transportuoti pritaikytu konteineriu, kad jam pakaktų vietos judėti ir atsigulti.

Galima įdėti guolį, kad gyvūnas jaustųsi patogiai, be to, jis ramesnis bus kelionėje turėdamas mėgstamą žaislą. Katėms ir šunims reikia turėti antkaklį, ant kurio būtų nurodoma visa reikalinga informacija, jei gyvūnas pasimestų. Rekomenduojama pasiimti pakankamą kiekį vandens bei sauso pašaro.

Gyvūno dokumentai

Kaip ir visiems keliautojams, gyvūnui taip pat reikalingas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jei keliausite po Europos Sąjungos (ES) valstybes, gyvūno savininkas privalo turėti teisingai užpildytą ES Gyvūno pasą. Gyvūnas turi būti paženklintas poodine mikroschema ir vakcinuotas nuo pasiutligės.

Svarbu žinoti, kad kai kurios ES valstybės (kaimyninės Latvija, Lenkija, Vokietija ir kt.) draudžia įvežti arba važiuoti tranzitu per šių valstybių teritorijas gyvūnams nepraėjus 21 dienų laikotarpiui po jų skiepijimo nuo pasiutligės, kuria skirtas imunitetui prieš pasiutligę susidaryti. Tad prieš numatomą kelionę pravartu išsiaiškinti, ar suplanuotu maršrutu nebus valstybių, kuriose taikomi tokie draudimai. Kelionė bus kur kas saugesnė, jei po skiepijimo nuo pasiutligės iki kelionės pradžios bus praėjusi 21 diena.

Be to, keliaujant su šunimis į ES valstybes Airiją, Maltą, Kiprą ir ne ES valstybes Jungtinę Karalystę, Norvegiją, iki kelionės likus ne daugiau kaip 120 val. ir ne mažiau 24 val., šunims reikia suduoti veterinarinius vaistus prieš echinokokozę ir apie tai privatus veterinarijos gydytojas turi pažymėti Gyvūno pase.

Keliaujantis gyvūnas turi būti sveikas, be ligų klinikinių požymių. Jeigu iš anksto prieš kelionę kreipsitės į veterinarijos gydytojus, jie suteiks ir kitų naudingų patarimų, pavyzdžiui, patars, kaip pratinti gyvūną skrydžiui, nes tokioje kelionėje gyvūnai dažnai patiria stresą.

Planuojant keliones po ne ES šalis, privalu gerokai iš anksto sužinoti kelionės galutinės šalies ir tų šalių, per kurias numatoma kelionė, taikomus reikalavimus. Įprastai tokioms gyvūnų kelionėms reikalingas VMVT teritorinio departamento, pagal gyvūno laikymo vietą, valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas atitinkamos formos veterinarijos sertifikatas (veterinarijos sertifikate nurodomi gyvūno paskirties šalies reikalavimai).

Vertėtų iš anksto žinoti, kad kai kurios šalys, pvz. Australija, Izraelis ir kt., taiko labai griežtus gyvūnų įvežimo reikalavimus ir visų jų įgyvendinimui (tyrimams, skiepams nuo užkrečiamųjų ligų, veterinarinių vaistų sudavimui ir kitoms procedūroms) reikalingas atitinkamas laikotarpis.

Skirtingos pasaulio šalys gali taikyti ir specifinius reikalavimus į jų šalį įvežamiems gyvūnams (pvz. draudžia įvežti atitinkamų veislių šunis ar jų mišrūnus), tad iš anksto reikėtų pasidomėti ir nacionaliniais tos šalies reikalavimais, kad kelionės neapkartintų galimi nesklandumai. Be to, vertėtų iš anksto sužinoti, kokias sąlygas kelionėms su gyvūnais taiko laivų, lėktuvų ar autobusų transporto kompanijos.

Tuo tarpu gyvūnų veisimu ir jų prekyba užsiimantiems asmenims VMVT specialistai primena, kad parduodant ar perkant gyvūną kitoje šalyje, jį turi lydėti atitinkamos formos gyvūno identifikavimo dokumentas: jeigu gyvūnais prekiaujama tarp ES valstybių – gyvūną turi lydėti Vidaus prekybos sertifikatas ir ES Gyvūno pasas (angl. Pet passport), jeigu gyvūnas įsigyjamas iš ne ES šalies – Gyvūno sveikatos sertifikatas.

Tik su šiais dokumentais gyvūnas galės be jokių trukdžių pasiekti savo naujuosius namus ir užregistruotas paskirties šalies nacionaliniame gyvūnų registre.

Nerizikuokite elgtis neatsakingai

Nustačius nelegalius gyvūnų vežimo atvejus, šalių kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą gyvūną grąžinti į jų kilmės šalis, gyvūnai gali būti ir sulaikomi, karantinuojami, vakcinuojami nuo pasiutligės, atliekamos kitos privalomos veterinarinės procedūros, o praėjus nustatytam karantino laikui ir savininkams nepasiėmus gyvūno, jis atsižvelgiant į šalių teisinę bazę, gali būti netgi nugaišintas.

Pamokanti situacija nutiko Norve jis gijoje, kai kovo mėnesio pabaigoje Norvegijos pasienio pareigūnai sulaikė šunį, kuris Norvegijoje gyvenančiam asmeniui buvo vežamas tik su ES Gyvūno pasu. Kontrolės metu Norvegijos veterinarijos pareigūnai nustatę, kad gyvūną į šią šalį bandyta įvežti be veterinarijos sertifikato (būtino dokumento vykdant prekybą gyvūnais, kai keičiasi gyvūno savininkas ar nuosavybė į gyvūną), jo nebegrąžino šeimininkui.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tautietis nuvyko į Latviją ir ten įsigijo šuniuką, kurį tik su Gyvūno pasu (tokiu atveju privalomas gyvūno kilmės šalies valstybinio veterinarijos gydytojo  išduotas Vidaus prekybos sertifikatas, nes keitėsi gyvūno savininkas) atsivežė į Lietuvą ir gyvūno neužregistravęs Gyvūnų  registre (privalomas veiksmas į šalį įvežtiems gyvūnams) jį įdavė siuntas vežančiam vežėjui, kad gyvūną pristatytų kitam asmeniui Norvegijoje.

Norvegijos veterinarijos pareigūnai įžvelgė nelegalios prekybos gyvūnais faktų, mūsų tautiečiui pasiūlė keletą išeičių: vieną iš jų – grąžinti į jo kilmės šalį, t. y. Latviją, nes Latvijos veterinarijos gydytojo išduotame ES Gyvūno pase nurodytas savininkas gyvena Latvijoje, kitas sprendimas buvo vakcinuoti nuo pasiutligės ir 21 d. laikyti karantine Norvegijoje, atitinkamai už gyvūno karantinavimo paslaugas iš anksto susimokant, arba kraštutinis sprendimas – gyvūną konfiskuoti. Latvijos kompetentingai institucijai atsisakius priimti iš Lietuvos išvežto gyvūno, o savininkui nesutikus mokėti brangiai kainuojančių karantinavimo Norvegijoje paslaugų, gyvūnas buvo konfiskuotas.

Ši situacija išties skaudžiai pamokanti ir išvada viena – neatsakingas gyvūno laikytojo elgesys ir privalomų reikalavimų nepaisymas privedė prie gyvūno netekimo.