Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

www.alkas.lt
2021-03-23 08:00:40
7

Šiemet minime 230-ąsias Gegužės 3-osios Konstitucijos metines. Seimas šiuos metus yra paskelbęs šios Konstitucijos metais. Ta proga mes jau kalbėjomės ir toliau kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.

Praėjusioje laidoje mes aptarėme šios Konstitucijos pasirodymo kontekstą ir kai kuriuos svarbesnius pačios Konstitucijos bruožus. Reikėtų visų pirma pasakyti, kad ta Konstitucija, be abejonės, yra luominės visuomenės Konstitucija.

Ji kitokia ir negalėjo būti.

Joje yra straipsnis apie „bajorus žemionis“, yra ir apie „mužikus valsčionis“, kaip vadinama to meto lietuviškame vertime, kitaip sakant, valstiečius. Ir, kaip jau kalbėjome, apie paleidimą iš baudžiavos joje taip pat nėra jokios kalbos.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas
  2. „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Steigiamojo Seimo darbai – Konstitucija ir Žemės reforma (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką?
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Ką apie istoriją gali papasakoti gidai? (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kažin says:
    4 metai ago

    Nepasakyta yra svarbiausio, kad Lenkijos padalinimus patvirtino Lenkijos Seimas, tai teisiškai Lenkijos po padalinimų kaip valstybės suvereno nebeliko.
    Pagal tai suvereno teisės į Lietuvą teisėtai atiteko Rusijai. Lietuva 1918 m. atsikūrė Rusijos, o ne Lenkijos kaip suvereno teritorijoje. Rusija 1920 m. liepos 12 d. amžinos taikos sutartimi pripažino Lietuva su atitinkama jos etnine teritorija. Taip, kad Lenkijos 1920 m. spalio 9 d. užgrobta Lietuvos teritorija su Vilniumi vienareikšmiškai yra okupacija.
    Tai, kad Gegužės 3-osios konstitucijos kūrimo ir įvedimo laikotarpiu be kitų valstybinių dalykų vyko ir lietuvybės vadavimasis iš lenkybės, rodo tas faktas, kad pagal vysk. Masalskio švietimo reformą buvo numatytas perėjimas prie lietuvių kalbos bažnyčiose, kitose viešo gyvenimo srityse, matyt, ir tai buvo priežastis, kad lenkybiško Kosciuškos įsakymu vysk. Masalskis buvo pakartas Varšuvoje, taip pat buvo pakarti, regis Vilniuje, atskirumo nuo Lenkijos siekusieji Kosovskiai ir kiti to meto Lietuvos atskirumo patriotai.
    Dėl to Seimo sprendimai minėti Gegužės 3-osios 300-ąsias metines yra nesupratami, kertasi su Vasario 16-osios atskirumo nuo Lenkijos nuostatomis. Tai dar vienas valdžių vykdomo Lietuvos atlenkinimo faktas. Tai va tokia Lietuvos valdžių pagarba Tautai, amžiais kovojusiai už lietuvybę, už atsikratymą Lenkijos. Lenkišką paukščiuką čia pasideda ir Baranauskas su pašnekovu…

    Atsakyti
  2. rimgaudas says:
    4 metai ago

    Ne pirmą kartą, Kažin, Baranauskas sau tokį paukščiuką pasideda.
    Kalbant apie buvusią Abiejų tautų respubliką, tenka priminti, kad lenikškai jos pavadinimas turi būti rašomas RzeczpospolLita, o lietuviškai ŽečpospolLita. Su Lenkija Taikos sutartis turi būti atnaujinta, atsiimant kartu po Želigovskio puolimo jų užimtas mūsų žemes. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      4 metai ago

      Ne po Želigovskio,
      o nuo 1795 m. tebegaliojančias ATR susitarimais, priesaikos ir viskuo kas įtvirtinta nuo 1569 m. Liublino sutartimi, Lenkijos žemių su Lietuvos žemių ribos nekeista jokiiais a kita Tarpusavio sutartimi.
      Suvalkų mėginimas, tai bendrai bolševikijos teroro agresijai atremti …kiekvienai buvusios ATR šaliai atskirai,
      taip ir neįvykdytas (ABIPUSIAI) mėginimas. Žinom, matėm, savais kailiais tą Vakarų civilizacijos importo ant Rusijos sugriovimo gaivalą patyrėm vėliau; o tuomet, gelbėkis kaip išmanai, – štai kaimynas ir “paslydo” užgriuvo, vos eketėn neisivilko (kaip nelaimei nutikus gelbstintis būna).

      Bet be gegužės 3 išlygų, labiau verta visas pradžias iki lemtingų ABIEMS kaimynams 1569 metų atskleisti ir nesislapstyt. Ypač neslėpt kaip ir Jono Basanavičiaus, pirmojo naujos, pomonarchinio valdymo Lietuvos vadovo, ir imperatoriškųjų galiu paskatų bei pasekmių Lietuvos imperinių plotų
      išlaikymo bei išplėtimo iš XVIII a. Valdovo Vytenio.

      Tada legva bei aiški ir ATR galių ribose
      tarpe Lenkijos ir Lietuvos 1795 m. šalių kaimynių siena

      Atsakyti
  3. Aidas says:
    4 metai ago

    Deja, vis tiek ir čia konformistiškai plaukiama pasroviui. Lietuvos istoriografija jau nuo E. Gudavičiaus ir A. Bumblausko dueto “Būtovės slėpiniuose” jau 30 metų kaip užstatyta ant lenkiškų bėgių, juda Žečpospolitos Lietuvos ateities provaizdžio kryptimi. Ir numesti nuo šių bėgių Lietuvos istorijos mokslą gali tik sąmoningas vadovavimasis vien tik lietuvių tautos interesais, aiškiai suvokiant, jog ne kiekvienas administracinis vienetas, turintis Lietuvos pavadinimą, reiškia valstybę. Ir juo labiau tai pasakytina apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri XVII – XVIII a. buvo daugiau pavietų konglomeratas, o ne valstybė.

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      4 metai ago

      Karalystė ir Afrikoje karalystė, bet kam mums ta Afrika 🙂
      Ir kaip čia tą karalių vėl rast. IS KUR????

      Atsakyti
  4. Gegužės 3-14 says:
    4 metai ago

    Lenkų Gegužės 3-iosios konstitucija, kurioje net nepaminėta „lietuvių tauta“
    – slaptai.lt/lenku-geguzes-3-iosios-konstitucija-kurioje-net-nepamineta-lietuviu-tauta-lietuva-lietuvoje-atmintina-diena/

    Ką apie Gegužės 3-iosios Konstituciją yra sakęs filosofas Romualdas Ozolas
    – slaptai.lt/ka-apie-geguzes-3-iosios-konstitucija-yra-sakes-filosofas-romualdas-ozolas/

    Atsakyti
    • klaida - says:
      4 metai ago

      turėjo būti
      Gegužės 3-ji

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smogė Iranui 2025-06-22

Nokdaunas Kremliui Irane

2025 06 22
Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bunda pavasaris girioje

Bunda pavasaris girioje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai