44 proc. – tiek moksleivių teigia, kad nuo verslo kūrimo juos stabdo baimė patirti nesėkmę, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta 9-12 klasių moksleivių apklausa. Nepaisant baimės, jaunimas nori kurti savo verslą, o tai daryti juos motyvuoja ne uždarbis, tačiau galimybė save realizuoti ir įgyvendinti savo idėjas. Taip pasisakė net 69 proc. apklausųjų, net penktadalis respondentų šias idėjas įgyvendinti jau pabandė. Tyrimas taip pat atskleidė, koks, jaunimo akimis, turi būti šiuolaikinio verslo modelis. Moksleiviai nori kurti tvarų, globalų verslą ir išnaudoti technologijas.
Kuriant verslą, moksleiviams idėja už pelną svarbiau
Apklausos rezultatai atskleidė, kad moksleiviams patraukliausia darbo forma – nuosavo verslo kūrimas. Taip atsakė net 34 proc. respondentų. 30 proc. ateityje norėtų dirbti sau (pagal individualios veiklos pažymėjimą ar laisvai samdomą darbą), 24 proc. norėtų dirbti samdomą darbą tradicinėje įmonėje.
Savo verslą pradėti moksleivius labiausiai motyvuotų galimybė įgyvendinti savo idėją – taip atsakė net 69 proc. respondentų. 65 proc. moksleivių teigė, kad labiausiai verslą kurti juos motyvuotų galimybė užsidirbti daugiau/finansinė nepriklausomybė. Kitos priežastys – galimybė būti sau vadovu, nenoras dirbti fiksuotas darbo valandas.
„Į darbo rinką ateinanti karta šiandien nori ne tik užimti vadovo ar įmonės savininko rolę, ji nori pakeisti pasaulį ir įgyvendinti savo idėjas. Kintanti aplinka suformavo kartą, kuri pasirengusi laužyti nusistovėjusias taisykles, todėl mes norime sukurti sąlygas, kurios padėtų jiems susikurti norimą ateitį. Tai yra užduotis švietimo sistemai, verslui ir visuomenei“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius.
Jaunimui verslas ir technologijos – neatsiejama
Apklausa taip pat atskleidė, jog šiandien apie nuosavą verslą svarstantis jaunimas iš karto galvoja apie globalias galimybes. Verslą kurti tarptautinei rinkai norėtų net 64 proc. respondentų. Keičiasi ir paties verslo koncepcija. Jaunimui vis svarbiau darosi ne pelnas, tačiau verslo kuriama vertė ir duodama grąža visuomenei.
Jauni žmonės nesiremia tradiciniais verslo modeliais – jie nori kurti inovatyvų, technologijomis grįstą verslą. Apklausos duomenys rodo, kad technologijų išmanymą, kuriant verslą, pabrėžė net 75 proc. respondentų.
Pasak ISM rektoriaus, jaunuoliai universitete ieško ne tik žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kaip naujas technologijas ir inovacijas galėtų pritaikyti kurdami savo verslus ar kopdami karjeros laiptais įmonėse. Jaunimas vis daugiau dėmesio skiria savo kūrybiškumo atskleidimui, komunikacinių įgūdžių lavinimui, darbo komandoje mokymuisi.
„Naujoji karta nenori apsiriboti tik iš anksto žinomais atsakymais į klausimus. Jai reikia mokėti analizuoti aplinką, kelti klausimus, identifikuoti problemas ir gebėti kūrybiškai jas spręsti. Vis svarbiau tampa ne sąvokų pakartojimas ir išmokimas, tačiau praktinis mokymasis komandose, eksperimentavimas ir kritinis mąstymas. Todėl keičiamės ir mes, pritaikydami savo programas“, – pabrėžia jis.
Baimė suklysti nugalima per praktiką
ISM universiteto apklausos rezultatai atskleidė, jog moksleivių geidžiamiausia veiklos forma ateityje – nuosavo verslo kūrimas, tačiau nuo šios idėjos daugumą moksleivių stabdytų baimė patirti nesėkmę. Šią priežastį įvardijo per 44 proc. moksleivių. 38 proc. verslo nepradėtų dėl sunkaus proceso, 34 proc. mano, kad neturi verslininkui reikalingų gebėjimų ir įgūdžių, trečdalis nori stabilių pajamų, beveik penktadalis nenori verslininkui tenkančios atsakomybės ir streso.
Pasak dr. Eigirdo Žemaičio, ISM Skaitmeninio verslo ir inovacijų bakalauro programos vadovo, tokie rezultatai nestebina. Tačiau, pasak jo, baimę rizikuoti ir patirti nesėkmę galima nugalėti tiesiog išdrįstant pabandyti, o universiteto užduotis yra suteikti terpę eksperimentams.
„Visais laikais baimė padaryti klaidą stabdydavo žmones nuo savo verslo sukūrimo. Tačiau visuomet laimėdavo tie, kurie išdrįsdavo rizikuoti ir sutelkdavo visą savo energiją ir žinias savo tikslui pasiekti. Norime suteikti savo studentams galimybę rizikuoti, bandyti savo jėgas verslo simuliacijų metu, todėl Skaitmeninio verslo ir inovacijų programos ašis – praktika ir eksperimentavimas“, – sako dr. Eigirdas Žemaitis.
Skaitmeninio verslo ir inovacijų programos pagrindas yra pačių studentų kuriamas ir visų studijų metu vykdomas tęstinis verslo projektas. Jis prasidės nuo pirmos mokslų savaitės, o jį vykdyti studentams padės mentoriai iš sėkmingų technologijų įmonių. Su verslo užkulisiais studentai susipažins ir save skirtingose rolėse išbandys „šešėliavimo“ praktikos metu.
Kūrybiškumas – svarbiausias įgūdis kuriant verslą
Moksleivių paklausus, kokie įgūdžiai kuriant verslą svarbiausi, beveik pusė respondentų įvardijo idėjų generavimą ir komunikacinius įgūdžius, kūrybiškumą. Itin svarbiais įgūdžiais kuriant verslą moksleiviai laiko problemų sprendimą, finansinį ekonominį raštingumą, kritinį mąstymą.
„Jaunimas puikiai jaučia šiandienos darbo rinkos pulsą ir aiškiai supranta plačių įgūdžių ir kompetencijų svarbą sėkmingos karjeros kelyje. Apklausos duomenimis, net penktadalis moksleivių jau yra pabandę kurti savo verslą, tad kokių įgūdžių reikia kuriant verslą jie žino ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu.
Kuriant verslą ar kylant karjeros laiptais, svarbu turėti visapusišką įgūdžių krepšelį – nebeužtenka tik suprasti technologijas ar mokėti programuoti. Reikia būti kūrybiškam, mokėti generuoti idėjas, mokėti identifikuoti problemas ir jas spręsti, kritiškai mąstyti. Šiandienos verslo pasaulyje jau būtinas ir įgūdis suprasti vartotoją, gebėti matyti į priekį ir tam ruoštis, o tokia plačių įgūdžių amplitudė suteikia pranašumą darbo rinkoje, leidžia greitai adaptuotis ir vertę įmonei kurti nuo pat pirmos darbo dienos“, – sako E. Žemaitis.
