Kovo 20 d. 12 val. VDU ŽŪA laikantis valstybės nustatytų karantino reikalavimų bus iškelta Žemės vėliava. Šiomis iškilmėmis akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.
Šiais metais Pasaulinę žemės dieną antrą kartą esame priversti minėti kitaip – be šiai progai skirtų masinių renginių ir žmonių susibūrimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinei bendruomenei Žemės diena turi ypatingą simbolinę reikšmę, nes akademijos tyrėjai ir dėstytojai dirba, o studentai ateityje žada dirbti tiesiogiai planetos likimui įtaką darančiose srityse – ekologijos, žemės ūkio, miškininkystės, inžinerijos, vandens išteklių, bioekonomikos.
2021 m. Žemės dienos tema „Atkurk mūsų žemę“ pasirinkta neatsitiktinai, daugiausia dėmesio skiriant natūraliems procesams, naujoms ekologiškoms technologijoms ir naujoviškam mąstymui, galinčiam atkurti pasaulio ekosistemas. Visi raginami prisidėti prie žemės atkūrimo ne tik todėl, kad žmonėms rūpi gamtos pasaulis, bet ir dėl to, kad gyvename jame. Ir tai pradėti galime nuo visiškai mažų darbų – taupiau naudodami vandenį, išjungdami elektros lemputę, prisimindami puikią ir sveiką susisiekimo priemonę – dviratį.
Žemės dienai skiriamose veiklose kasmet dalyvauja daugiau nei 1 milijardas žmonių 192 šalyse. Ir tai yra didžiausia pilietinė akcija pasaulyje.
Tarptautinė tvarumą skatinanti organizacija „Global Footprint Network“ (GFN) yra nustačiusi, kad visas kiekis gamtinių išteklių, kurių turėjo pakakti metams, 1993 m. buvo išeikvoti tų metų spalio 21-ąją, 2003-aisiais – rugsėjo 22-ąją, 2018 metiniai žemės resursai išnaudoti rugpjūčio 1-ąją, 2019 metais – liepos 29 d. Ir tik pernai dėl pandemijos poveikio ši data buvo vėlesnė – rugpjūčio 22 d. Ir tai bene vienintelis teigiamas pandemijos poveikio ženklas aplinkai. Mat šiuo metu gamtosaugininkai labai sunerimę dėl visame pasaulyje labai padidėjusių plastiko atliekų kiekių.
„Išaugus vienkartinių veido kaukių gamybai ir naudojimui kyla milžiniškas aplinkosauginis iššūkis, nes prie COVID-19 problemų prisidėjo ir didžiulių plastiko bei jo dalelių kiekių aplinkoje problema. Medicininės vienkartinės veido kaukės gaminamos iš neaustinio audinio, kuris geriau filtruoja bakterijas ir praleidžia orą. Jų gamybai dažniausiai naudojama medžiaga yra polipropilenas, kurio tankis 20 – 25 g/kv. m. Kaukės taip pat gali būti pagamintos iš polistireno, polikarbonato, polietileno arba poliesterio“, – su nerimu kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prof. Laima Česonienė. Mokslininkė skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 mln. suaugusių gyventojų ir jei jie visi naudoja vienkartines kaukes bei bent kartą per dieną jas keičia, kasdien turime 2 mln. naudotų kaukių. Viena kaukė sveria apie 2,7 g. Vadinasi, iš viso Lietuvoje per dieną gali susikaupti 5,5 t papildomų plastiko atliekų, netgi neįskaičiavus apsauginių sterilių plastikinių drabužių. Ir tai – vienas pandemijos iššūkių, kurį būtina įveikti neatidėliojant ateičiai.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša pastebi, kad Žemė yra vienintelė planeta, tinkama žmonėms gyventi. Naikindami ją, naikiname pačius save.
„Matant, kaip žmogus intensyviai kerta miškus, aria natūralias pievas, išgaudo žuvis, bando maksimaliai įsisavinti bet kokį natūralų žemės lopinėlį, taip naikindamas ne žmogaus sukurtą turtą – rūšis, buveines, ekosistemas, imi ir pagalvoji apie ypač žemą žmogaus (Homo genties) išprusimo lygį, nors jo evoliucija jau trunka 2,5 mln. metų (Homo sapiens – 200 tūkst. metų). Matyt, masiniai išnykimai Žemėje ne veltui vyksta – reikia apsivalymo, atsišviežinimo“, – kalba mokslininkas, manantis, kad ateinantis Žemės apsivalymas gali būti apsivalymas nuo žmogaus.
Pasak Ž. Preikšos, žmonės to ir siekia savo veikla. „Pinigai užgožia žmonių protus – svarbiausia ekonominis vystymasis, paremtas kuo didesniu vartojimu, Žemės išteklių naudojimu. Ekologo akimis žiūrint, geriau apskritai žmonija nesivystytų, nekurtų plastiko, GMO, nenaudotų pesticidų, atominių ginklų… Kiekvienas gyvis geba išlikti. Ir, deja, vienintelė rūšis iš apytikriai 20 mln. Žemėje egzistuojančių rūšių galinti išnaikinti kitas rūšis yra žmogus“, – teigia mokslininkas, apgailestaujantis, kad Žemės dieną tenka kalbėti apie problemas ir tai, kas dėl žmogaus veiklos yra nutikę blogo, nors labai norėtųsi Žemės dieną pasidžiaugti tuo, kaip gražiai savo puikioje planetoje gebame gyventi ir sugyventi.
