Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai vienija jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio sektoriaus atlaisvinimui. Suprasdami kaip sunku žinovams iš šalies įvertinti sektoriaus pasirengimą atsiverti ir išreikšdami pasitikėjimą LR Kultūros ministro Simono Kairio ir jo komandos pastangoms, kviečiame sudaryti darbo grupę iš Sveikatos apsaugos, Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus atstovų tam, kad kartu parengtume išsamų ir aiškų šalies kultūrinės veiklos atlaisvinimo planą, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo š. m. balandžio mėnesio.

Praėjusių metų gruodį, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pristatytoje Vyriausybės programoje buvo aiškiai įvardinta kultūros ir kūrybinio sektoriaus svarba ekonomikai, psichinei sveikatai, švietimui ir socialiniam gyvenimui bei pripažinta, kad šis sektorius tapo vienu iš labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių. Ten pat duotas pažadas dėti visas pastangas, kad jis būtų išsaugotas ir kad būtų palaikoma bei skatinama šio sektoriaus plėtra.

Pasigendama argumentacijos, kodėl Vyriausybės pateiktas kultūros sektoriaus atlaisvinimo planas susietas su naujų susirgimo atvejų skaičiumi bei testavimų rezultatais t. y. atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų bei kodėl kultūros sektoriui taikomas griežčiausias skaičiavimo algoritmas, kai tuo tarpu panašiomis sąlygomis veikiančios verslo paslaugų vietos, prekybos įstaigos buvo atvertos taikant kitus reikalavimus.

Stebėdami kintančias epidemiologinės padėties tendencijas, jau parengtus vakcinacijos planus, persirgusiųjų COVID-19 skaičių bei visuomenėje besikuriantį imunitetą, kreipiamės į Vyriausybę dėl skubaus aiškaus plano ir datų kultūros renginių atlaisvinimui peržiūrėjimo bei, atsižvelgiant į tarptautinę Europinę kultūros sektoriaus praktiką, lygiagrečių pagalbos priemonių, skirtų kultūros ir kūrybos sektoriaus palaikymui, taikymo.

Pažymime, kad toks planas reikalingas, nes reikšmingos dalies kultūrinės veiklos rengimui yra būtini parengiamieji darbai ir jie dėl atskirų sričių specifikos negali įvykti kitą dieną po priimto sprendimo atlaisvinti veiklas. Tam, kad renginiai, koncertai galėtų vykti nuo vasaros, būtinas nuoseklus planavimas, etapinis laisvinimas, o kai kuriuose sektoriuose pvz. repeticijų, kastingų ir pan. veiklas būtina pradėti atnaujinti jau dabar.

Kultūros sektorius praėjusio karantino metu jau įrodė, kad gali dirbti saugiai ir atsakingai, laikytis visų būtinų reikalavimų ir užtikrinti tiek darbuotojų, tiek lankytojų saugumą. Pasiruošta ir antrajai bangai, todėl atsakingai pareiškiame, jog ir dabar kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius yra pasiruošęs pradėti laipsniškai atsiverti, skaidant žmonių srautus ir suteikiant visuomenei galimybę praturtinti savo laisvalaikį, gauti būtiną poilsį nuo įtampos, patiriamo nerimo bei pamažu grįžti į gyvenimišką kasdienybę.

Mes tikime, kad tik suvieniję jėgas ir išlaikydami abipusę pagarbą, kalbėdamiesi ir remdamiesi pirmo karantino metu sukaupta patirtimi, girdėdami pasauline praktika paremtus patarimus, keliausime mūsų Vyriausybės programoje nubrėžtos krypties – „asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičiančios kultūros“ link bei išmoksime gyventi su šiuo ir bet kokiais kitais iššūkiais ateityje.

Nes „Kultūra, menas, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios, laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą. <…> Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia veiksmingiausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis“, taip, kaip pažymima aštuonioliktosios mūsų Vyriausybės programos, II skyriaus, trečiojo skirsnio, 64 dalyje.

Valstybės teatrų (ir koncertinių įstaigų) asociacijos pirmininkas Audronis Liuga;

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara (Diawara);

Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai” pirmininkas Martynas Tyla;

Lietuvos kino rodytojų asociacijos vardu Raimundas Bilinskas;

Kino industrijos asociacijos vardu Audrius Dūdėnas;

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vardu Gintarė Masteikaitė;

Renginių industrijos asociacijos pirmininkas Valdas Petreikis;

Lietuvos švenčių aljansas Algirdas Barniškis;

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza;

Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė;

Lietuvos regionų bibliotekų asociacijos vadovė Vida Garunkštytė;

Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Tertelis;