Seimas pradėjo svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įstatymu apibrėžti Kultūros paso reglamentavimą ir išplėsti jo naudojimą.
Seimo narė Aušrinė Norkienė pristatytu projektu pasiūlė Kultūros paso paslaugas teikti ne tik bendrajame ugdyme dalyvaujantiems mokiniams, bet ir senjorams.
Pasak Seimko narės, kultūros pasas padeda didinti kultūros įstaigų, organizacijų lankomumą, skatina juos kurti naujas edukacines programas, palaikyti kultūros ir švietimo partnerystę. „Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai, ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti.
Ši programa leidžia tūkstančiams Lietuvos mokinių dalyvauti kultūros renginiuose ir ugdyti savo meninius bei kūrybinius gebėjimus. Ji prisideda prie regionų kultūrinio prieinamumo gerinimo, stiprina mokinių ryšį su nacionaliniu paveldu ir skatina jaunąją kartą aktyviai dalyvauti kultūros gyvenime“, – teigia projekto autoriai aiškinamajame rašte.
Kitu panašiu projektu Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė pasiūlė sudaryti galimybę Kultūros pasu pasinaudoti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams.
„Tyrimai rodo, kad ankstyvosios kultūrinės patirtys daro didelę įtaką vaikų pilietiškumo, savanorystės nuostatų ir asmenybės ugdymui. Taip pat svarbu puoselėti užsienio lietuvių vaikų, besimokančių lituanistinio švietimo įstaigose, Lietuvos kultūros pažinimą, todėl turime užtikrinti, kad Kultūros pasu galėtų naudotis ir bent jau formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose besimokantys vaikai“, – sakė politikė.
Šiuo metu Kultūros paso priemonės įgyvendinimas reglamentuojamas kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
