Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus pažymi 100 metų sukaktį. Jo istorija prasidėjo tuomet, kai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, kariuomenės vadovybė nusprendė Kaune įsteigti Karo muziejų. Nors darbai buvo pristabdyti, tačiau juos atnaujinus generolas Vladas Nagevičius vos per keturias savaites seną, caro karių reikmėms naudotą jojyklą ir koplyčią pavertė Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve. Ir jau 1921 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas.
„Lietuvos kariuomenės istorijos išsaugojimas, istorinės atminties formavimas puoselėja dabarties ir ateities visuomenės patriotiškumą bei pilietiškumą. Dėkoju Vytauto Didžiojo karo muziejui už visai valstybei svarbios Lietuvos kariuomenės ir krašto gynybos istorijos išsaugojimą, bet kai kalbama apie pilietiškumo sklaidą, modernių idėjų įgyvendinimą, jaunosios kartos įtraukimą, visada norisi daugiau. Šis muziejus ne tik prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės atkūrimo, bet, išgyvenęs visus okupacijų metus, sugebėjo tapti vėl stipriu patriotiškumo simboliu ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Net penkis kartus keitęs pavadinimą, įsikūręs sename, o vėliau persikėlęs į naują pastatą, išgyvenęs okupacijų laikotarpius, Vytauto Didžiojo karo muziejus dabar – naujoviška, atvira, kartu su naujausiomis technologijomis ir interaktyviomis reklamos priemonėmis į priekį žengianti įstaiga. Muziejuje ir už jo ribų vyksta įdomios švietėjiškos programos, kuriamos šiuolaikiškos kilnojamos ir stacionarios parodos, taikomi naujausi virtualių parodų kūrimo būdai, rengiami skirtingoms visuomenės amžiaus grupėms pritaikyti renginiai, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene pildomi muziejaus fondai.
Muziejaus sukaktis bus minima visus metus. Nors pagrindinė šventė, dėl paskelbto karantino, vasario 16 d. neįvyko, ją ketinama surengti rudenį. Be šio renginio, kuriame bus pristatyta 100 metų muziejaus istorija, bus pristatytos naujoviškos parodos, įvairiapusiai renginiai, restauravimo plonybės, švietėjiška veikla ir žinoma pamatinė muziejaus veiklos sritis – „saugoti, kaupti, tyrinėti“. Menininkės Jolitos Vaitkutės paroda „Pradžios taškas“ ne visai įprastu būdu papasakos Karo muziejaus pradžią, atskleis muziejaus kūrimosi sumanymą.
Rudenį visus besidominčius restauravimu muziejus kvies į atvirų durų dieną restauravimo užsiėmimus. Kadangi muziejus nebėra keturiomis sienomis apribota vieta, prieš kelis metus pradėtas sėkmingas švietėjiškas vajus „100 kariuomenės pėdsakų“ išvažiuos į keletą Lietuvos vietovių, o vos tik pasibaigus karantinui, lankytojai bus pakviesti į įvairiausio pobūdžio renginius. Didžiausias turtas ir pasididžiavimas – nepakartojamos muziejinės vertybės pasirodys kataloge „100 metų – 100 eksponatų“, o mėgstantys įdomybes galės sekti skiltis „Dabartis praeityje“ ir „100 eksponatų istorijos“.
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“
Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejus 100-mečio proga pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo sumanymu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės karius, įvairiais laikais tarnavusius kitų (demokratinių) šalių kariuomenėse. Prie šio projekto muziejus kviečia prisidėti visus turinčius informacijos ir norinčius drauge atkurti Lietuvos kariuomenės istoriją.
„Sumanymas rinkti žinias apie mūsų tautiečius karius kilo buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui, ambasadoriui, o dabar Seimo nariui atsargos generolui leitenantui Arvydui Pociui. Jo iniciatyva buvo padarytas didelis darbas: surinkta tekstinė ir vaizdinė medžiaga, užmegzti kontaktai su pasaulio lietuvių bendruomene ir Lietuvos kariuomenės išleisti knygos „Laisvės karžygiai“ du tomai, kurie paskatino ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojus prisidėti prie medžiagos apie lietuvių kilmės karius rinkimo. Kilo idėja muziejaus internetiniame puslapyje sukurti interaktyvų žemėlapį, kuriame kaip mažyčiai žiburiai atsispindėtų lietuvių kilmės karių tarnybos vietos įvairiose pasaulio šalyse, taip gimė ir projekto pavadinimas „Pasklidę po pasaulį“, – sakė projekto rengėja Greta Kučinskaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė.
Istorijos audros po įvairias pasaulio šalis išblaškė daugybę jaunų lietuvių – vyrų ir moterų, kurie vykstant karams buvo priversti tarnauti kitų šalių kariuomenėse. Kiti, būdami emigrantai, atrado namus kitose šalyse, kurios jiems suteikė galimybę tarnauti jų kariuomenėse ir ginti tų šalių demokratines vertybes, todėl svarbu susipažinti su šių lietuvių biografijomis.
„Projekto idėjos išgryninimas ir įgyvendinimas truko kelis metus, kadangi reikėjo sukurti lengvai valdomą, aiškią struktūrą turintį virtualų pasaulio žemėlapį bei susisteminti turimą informaciją. Džiaugiamės šį projektą paskelbdami muziejui minint savo 100 metų jubiliejų. Tikimės, kad prie jo prisidės ne tik Lietuvoje gyvenantys žmonės, tačiau ir lietuvių bendruomenės užsienyje. Užmezgėme ryšį su Pasaulio lietuvių bendruomene. Tikime, kad visi kartu galime ne tik papildyti istoriją, bet ir ugdyti pilietišką bei patriotišką visuomenę. Žinodami savo šaknis ir išmanydami istoriją būsime stipresni“, – sakė projekto bendraautorė Dovilė Andrijauskaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių atstovė.
Visi turintys žinių, kviečiami rašyti el. paštu: pasklide.po.pasauli@gmail.com
