Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizika

2021-02-19 03:25:15
0
Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizika

Darius Juodis | Valstybės pažinimo centro nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Knygos autorius išskiria kelis prasiveržimo pro geležinę uždangą laikotarpius: pabėgimai nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940–1941 m., nuo antrosios sovietų okupacijos po Antrojo pasaulinio karo, partizanų prasiveržimai bei pabėgimai į užsienį vėlesniais metais.

Dr. D. Juodžio knygoje rasite ne tik įvairias pabėgėlių istorijas, bet ir asmenų bei sienos kirtimo vietų nuotraukas, dokumentus iš Lietuvos ypatingojo archyvo, asmeninių ir visuomeninių archyvų.

Pateikiame Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjos Inos Ėmužienės pokalbį su LGGRTC  vyr. istoriku dr. Dariumi Juodžiumi apie jo knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)“.

Rengėjų nuotr.

– Kokiais šaltiniais rėmėtės rašydamas šią įdomią knygą?

– Mano pirmasis  tikslas buvo pakalbėti su šių įvykių tiesioginiais dalyviais, tačiau nepavyko dėl įvairių priežasčių – vienų nebėra gyvų, kitų kontaktų nepavyko surasti. Teko tenkintis pokalbiais su tais, kurie pažinojo tiesioginius dalyvius prieš jiems pabėgant ar su kuriais vėliau bendravo išeivijoje. Kitas svarbus šaltinis – medžiaga iš KGB archyvo: baudžiamosios bylos, kurios buvo užvestos kiekvienam pabėgusiam, ir sekimo bylos, kurių yra gerokai mažiau. Dar vienas šaltinis – spaudos publikacijos.  

Knygos nenorėjau pradėti tik nuo 1950 ar 1960 metų, todėl ir pradedu nuo sakinio, kad pirmasis nuo sovietų okupacijos į Vakarus pabėgo Antanas Smetona 1940 m. birželio 15 dieną.  Tačiau, aišku, didžioji dalis prasiveržimų į Vakarus vyko po Antrojo Pasaulinio karo ir čia, pirmiausia, turime omenyje Lietuvos partizanus, Juozą Lukšą ir kitus. Tačiau taip pat negalime pamiršti ir sovietų saugumo, kuris siuntė į Vakarus savo agentus, pridengdamas juos pasipriešinimo dalyvių legenda, todėl knygoje paminiu ir tokius „prasiveržimus“.

– Knygoje mažai paminėta pabėgusių moterų, tad klausimas toks: ar radote visas pabėgimų istorijas, ar moterys mažiau bėgdavo iš okupuotos Lietuvos?

– Pirmoje knygos dalyje atrinkau personalijas, kurios pabėgo ir negrįžo į okupuotą Lietuvą, t.y. negrįžo iki 1990 metų. Kai spausdino knygą man atrodė, kad surinkau visas tokias pabėgusių istorijas, bet dabar matau, kad galėčiau papildyti ir naujomis. Pirmoji į Vakarus pabėgusi moteris buvo Birutė Bilevičiūtė, Vilniaus Pedagoginio universiteto dėstytoja, kuri 1958 m. keliavo turistinėje kelionėje užsienyje ir pabėgo. Manau, kad mažesnį pabėgusių moterų procentą lėmė specifinės aplinkybės, pavyzdžiui, jūreiviai buvo viena iš pagrindinių grupių, kurios sugebėdavo pabėgti, o ši specialybė – vyriška.

– Dažnai teigiama, kad žmonės bėgdavo dėl politinių priežasčių. Kokios buvo pagrindinės pabėgimo priežastys?

– Žiūrint pro sovietų baudžiamosios teisės prizmę visi pabėgimai yra politiniai, pabėgėliams buvo taikomas politinis straipsnis – tėvynės išdavimas. Bet kad visi pabėgėliai vidiniai buvo nusiteikę prieš santvarką – sunku būtų teigti. Kai kurie jau iki pabėgimo buvo pasireiškę antisovietinėje veikloje, tačiau kai kurių pabėgimą visgi nulėmė ir ekonominės priežastys – jie norėjo gyventi kitaip.

– Plačiai yra nuskambėjęs Simo Kudirkos pabėgimas peršokant iš sovietinio laivo į amerikiečių. Kaip buvo su kitais pabėgimais, ar jų herojai taip pat buvo plačiai aprašomi užsienyje, kaip susiklostė jų likimai?

– Tikrai ne visi pabėgimai nuskambėjo kaip Simo Kudirkos, apie kitus užsienio spauda parašydavo tik kelias eilutes. Buvo pabėgėlių, sąmoningai vengusių didesnio ažiotažo, taip bandydami apsaugoti Lietuvoje likusius gimines, kurie po pabėgimo patekdavo į KGB įskaitą.

– Vienas žinomiausių pabėgimų yra Brazinskų, užgrobusių lėktuvą.

–  Brazinskų pabėgimas yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų net pačioje išeivijoje. Šiais laikais toks pabėgimas būtų įvardinamas kaip teroristinis aktas, nes žuvo stiuardesė, niekuo dėti lėktuvo keleiviai  buvo pastatyti į pavojų. Daug ką pasako jų pačių likimas Amerikoje: tėvo Brazinsko nebėra, o sūnus nuteistas už tėvo nužudymą.

– Kuri pabėgimo istorija asmeniškai Jums patraukliausia?

– Kiekvienas pabėgimas iš SSSRS buvo rizika, tačiau galėčiau išskirti kelias rizikingiausias  istorijas (čia nekalbėsiu apie partizanų prasiveržimus, apie kuriuos galima kurti detektyvinius filmus).  Paminėčiau 1951 metais įvykusį trijų jūrininkų pabėgimą, kai pabėgėliams planus teko keisti pagal susidariusias aplinkybes, kai teko blefuoti, kad turi granatą, skaičiuoti kiekvieną jūrmylę iki Švedijos kranto – buvo labai didelė vidinė įtampa. Stiprų įspūdį paliko Vlado Šakalio istorija, kuris pėsčiomis kirto SSRS – Suomijos sieną. Tokio atvejo daugiau nėra, tokiam pabėgimui reikėjo daug žinių, ištvermės ir kažkiek laimės. Vienas pabėgėlis iš Klaipėdos ilgai stebėjo, kaip vaikšto, kada keičiasi pasieniečiai, po to gumine valtimi nuplaukė iki neutralių vandenų, kur jam pasisekė – jį  aptiko laivas, nuplukdęs į užsienį.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

2023 01 25
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Neapykantos nuošliaužos, sveiko proto oazės, ir beribės absurdo dykumos (III)

2022 09 11
Konferencija apie lietuvių karį aktualizuos įspūdingą militarinę kolekciją, šiuo metu eksponuojamą LNM | S. Samsono nuotr.

Rengiama konferencija apie lietuvių karį

2022 09 07
Michailas Gorbačiovas | wikipedia.org nuotr.

L. Mažylis. Nauja „geležinė uždanga“ ir įstrigusi Gorbačiovo „demokratizacija“

2022 09 03
Arūnas Bubnys atsako į Seimo narių klausimus | Alkas.lt nuotr.

R. Šarknickas. Nepateikti atsakymai į Seimo narių paklausimus kelia nerimą

2022 06 21
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

R. Šarknickas. Genocido centre – galimas mobingas ir neskaidri veikla

2022 05 23
Vyks knygos ,,Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas

Vyks knygos ,,Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas

2022 05 19
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
1
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Praėjusią savaitę į Lietuvą su darbo reikalais buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Navrotskio (Nawrocki) vadovaujama...

Skaityti toliau

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

by daiva
2022 12 17
4
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje ir Ukrainoje užsimezgusių laisvės kovų reikšmė – milžiniška ir, bėgant dešimtmečiams, ji anaiptol neslūgsta....

Skaityti toliau

K. Stoškus. Neapykantos nuošliaužos, sveiko proto oazės, ir beribės absurdo dykumos (III)

by Jonas Vaiškūnas
2022 09 11
3
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Turbūt Gliuksmano publicistiką teisingiau būtų vadinti ne neapykantos, o žiaurumo filosofija. Ir ne racionalistine, bet poetine filosofija, vaizduojančia kraštutinius, labiausiai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Jurgos Ivanauskaitės apdovanojimas skirtas Linai Simutytei

Jurgos Ivanauskaitės apdovanojimas skirtas Linai Simutytei

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai