Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGRGTC) pranešė, kad pavyko surasti ir atpažinti 11-os ginkluoto pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų palaikus.
Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti dveji sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis–Viesulas (sušaudytas 1962 m.) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis–Lapė – paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 m.).
2019 m. Druskininkų savivaldybės Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš kurių jau atpažinti 7 partizanų ir 2 rėmėjų palaikai, dar 3 asmenų palaikai baigiami identifikuoti.
Leipalingyje atpažinti 16 metų rėmėjas Alfonsas Bubnelis, 18 metų ryšininkas Vytautas Kauzonas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas 39 metų Petras Vilkelis–Barzdukas, Vytenio tėvūnijos partizanai: 21 metų Juozas Barkauskas–Vėjūnas, 21 metų Petras Žakevičius–Tautmylis, 26 m. VDU Medicinos fakulteto studentas Antanas Šerkšnas–Bijūnas, 31 m. Bolius Sotnikas–Milžinas, taip pat Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai: 19 metų Petras Videika–Klevas ir 25 m. Vladas Amšiejus–Neris.
Visi šie laisvės kovų dalyviai žuvo Leipalingio valsčiuje.
Keturi iš jų žuvo 1949 m. kovo 9 dieną, kai okupantai aptiko Norkūnų kaime esantį bunkerį (žuvo partizanai Bolius Sotnikas–Milžinas ir Juozas Barkauskas–Vėjūnas) ir Smališkės kaime Onos Paliutienės namuose esantį bunkerį (iš čia žuvusių atpažinti partizanai Petras Vilkelis–Barzdukas ir Petras Žakevičius–Tautmylis). Iš stipriai sudarkytų palaikų galima daryti prielaidą, kad MGB-istai į O. Paliutienės namuose esantį bunkerį buvo įmetę granatą.
1949 m. lapkričio 14 d. agentui smogikui suorganizavus fiktyvų susirinkimą Panaros pamiškėje žuvo partizanai Vladas Amšiejus–Neris ir Petras Videika–Klevas bei du ryšininkai, iš kurių atpžintas Vytautas Kauzonas.
Partizanas Antanas Šerkšnas–Bijūnas žuvo 1947 m. per čekistų surengtą pasalą Dulgininkų ir Valančiūnų kaimų sandūroje.
Jauniausio rasto pasipriešinimo dalyvio 16-ečio Alfonso Bubnelio palaikus čekistai buvo užkasę Leipalingio NKVD būstinės kieme.
1991 m. Leipalingio gyventojų iniciatyva iš įvairių miestelio vietų buvo iškasti ir Leipalingio kapinėse palaidoti 34 pokario pasipriešinimo dalyvių palaikai. 2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva ir užsakymu, palaikai buvo reekshumuoti, palaikų ir artimųjų DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiųjų tapatybę nustatė Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnioji ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius tyrimus atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros dr. Justina Kozakaitė.
Ieškodamas partizanų palaikų ir remdamasis archyvinių duomenų fragmentais 2017 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centras taip pat organizavo ir koordinavo archeologinius tyrimus Vilniaus Našlaičių kapinėse, kurių metu 2018 m. buvo surasti partizanų Adolfo Ramanausko–Vanago ir Albino Ivanausko–Topolio, 2019 m. – Antano Kraujelio–Siaubūno ir Juozapo Streikaus–Stumbro, 2020 m. – Vytauto Miškinio–Viesulo ir Pranciškaus Prusaičio–Lapės palaikai.
LGGRT centro užsakymu Našlaičių kapinių kompleksinius archeologinius tyrimus vykdė Vilniaus universiteto archeologas dr. Gintautas Vėlius; palaikų paieškas ir atpažinimą Našlaičių kapinėse ir Leipalingyje koordinavo LGGRT centro Memorialinio departamento vyr. patarėjas Eugenijus Peikštenis, istorinius tyrimus vykdė ir artimųjų mėginius surinko vyr. istorikai Rimantas Zagreckas ir Dalius Žygelis.
Šiais metais Našlaičių kapinėse bus tęsiami archeologiniai tyrimai, Leipalingyje bus ieškoma dar nerastų palaikų bei identifikuojami jau rasti palaikai.
Trumpi rastų žuvusiųjų laisvės gynėjų gyvenimo aprašymai:
Pranciškus Prusaitis–Lapė (1928–1963),paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas
Gimė 1928 m. sausio 9 d. Grinkiškio miestelyje (dabar Radviliškio raj.), augo smulkaus ūkininko keturių vaikų šeimoje. Nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje 1948 m. gegužę įstojo į partizanų gretas – Kudirkos rajono R. Šukio–Jogailos būrį.
1949 m. rugpjūtį dalyvavo Užpelkių kautynėse, po mėnesio pateko į okupantų pasalą, buvo sužeistas. Po šio įvykio jam buvo suteiktas grandinio laipsnis.
1950 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas Jaunučio būrio vadu, dar po metų – Prisikėlimo apygardos štabo ryšių įgaliotiniu.
1952 m. vasario 16 d. P. Prūsaitis už drąsą kautynėse apdovanotas pirmos rūšies laisvės kovos 3 laipsnio kryžiumi, nuo gegužės mėn. ėjo Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės štabo aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl išdavystės žuvus rinktinės vadui J. Paliūnui–Rytui pradėjo slapstytis – tai tęsėsi 10 metų.
1962 m. rugsėjo 25 d. P. Prusaitis–Lapė buvo apsuptas ir areštuotas. Po pusmečio tardymų okupantų teismas jam paskelbė mirties bausmę, o 1963 m. liepos 13 d. Vilniuje, KGB kalėjime, jis buvo sušaudytas.
2001 m. sausio 19 d. jam suteiktas majoro laipsnis, 2004 m. lapkričio 17 d. P. Prusaitis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Plačiau: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/2021_prusaitis_biog.pdf
Petras Vilkelis–Barzdukas (1910–1949)
Gimė 1910 m sausio 30 d. Kmėliavos kaime (Leipalingio vls.), augo ūkininko keturių vaikų šeimoje. Baigė Viktarinos pradinę mokyklą, 1931-32 m. privalomąją karinę tarnybą atliko ulonų pulke, buvo Šaulių sąjungos narys. 1933 m. susituokė ir susilaukė aštuonių vaikų.
1944 m. rudenį įstojo į Puščios partizanų būrį (vėliau – Šarūno rinktinės I būrys).
1945 m. vasario 28 d. dalyvavo Panaros mūšyje (Merkinės vls.), 1945 m. gruodžio 15 d. – garsiajame Adolfo Ramanausko–Vanago vadovaujamame Merkinės puolime.
1946 m. balandžio 16 d. A apygardos vado J. Vitkaus–Kazimieraičio apdovanotas juostele už drąsą ir uolumą. Nuo 1947 m. spalio mėn. Šarūno rinktinės Vytenio grupės (vėliau tėvūnija) I būrio vadas. 1948 m gegužės mėn. tapo Šarūno rinktinės Vytenio grupės (tėvūnijos) vadu, rugpjūčio 15 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
Žuvo 1949 m kovo 9 d. Onos Paliutienės sodyboje Smališkės kaime (Leipalingio vls.) įrengtame bunkeryje kartu su trimis bendražygiais priešindamasis okupantams.
1999 gegužės 20 d. Petrui Vilkeliui–Barzdukui suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Plačiau: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/2021_vilkelis_biog.pdf
Vytautas Kazimieras Miškinis–Viesulas (1928–1962)
Gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Mokydamasis Salako gimnazijoje priklausė pogrindinei Salako miestelio jaunimo organizacijai, nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. 1948 m. nuginklavo sovietinį aktyvistą ir įstojo į partizanų Laisvės būrį.
Nuo 1950 m. gegužės Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas. 1957 m. patikėjęs okupacinės sovietų valdžios pažadais legalizavosi ir išvyko į Krasnojarsko kraštą pas ištremtus tėvus. Sugrįžus į Lietuvą 1961 m. spalio 6 d. buvo suimtas, okupantų teismo nusteistas mirties bausme ir 1962 m. balandžio 23 d. sušaudytas Vilniaus KGB egzekucijų kameroje.
1999 m. sausio 11 d. Vytautui Kazimierui Miškiniui–Viesului suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties). Plačiau: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/2021_miskinis_biog.pdf
Petras Žakevičius–Tautmylis (1928–1949)
Gimė Gryckavo kaime (Kapčiamiesčio vls.), augo siuvėjo vienuolikos vaikų šeimoje. Kapčiamiesčio progimnazijoje baigė šešias klases. 1947 m. kovo mėnesį pradėtas sekti SSRS MGB įtarus esant Kapčiamiesčio progimnazijoje veikusios Lietuvos laisvės kovotojų organizacijos nariu.
Partizanu tapo 1948 metais gegužės mėnesį, po to, kai šeimą ištrėmė dėl ryšių su partizanais. Buvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanu.
Žuvo 1949 kovo 9 d. Smališkių kaime bunkeryje kartu su tuometiniu tėvūnijos vadu Petru Vilkeliu–Barzduku.
Juozas Barkauskas–Vėjūnas (1928–1949)
Gimė Kapčiamiestyje, augo pasienio policininko šeimoje. Kapčiamiesčio gimnazijoje baigė 10 klasių. Lietuvą okupavus SSRS kariuomenei tėvas už darbą Kapčiamiesčio valsčiaus viršaičiu bei priklausymą tautininkų partijai 1945 m. buvo nuteistas 15 metų katorgos su viso turto konfiskavimu. Juozas buvo priglaustas gyventi pas gimines ir su kitais gimnazistais įsitraukė į pogrindinę veiklą.
Pradėjus grėsti suėmimui 1948 m. rudenį įstojo į partizanų būrį, vadovaujamą Felikso Jarmalavičiaus–Kielės (Dainavos apygardos Šarūno rinktinė Vytenio tėvūnija).
Žuvo 1949 kovo 9 d. bunkeryje Norkūnų kaime (Leipalingio vls.) su B. Sotniku–Milžinu.
Bolius Sotnikas–Milžinas (1918–1949)
Gimė Macevičių kaime (Kapčiamiesčio vls.), augo lenkų kariškio Jano šeimoje. Tėvas anksti žuvo, keturis vaikus vargingai augino mama. Tarpukariu Lietuvos kariuomenėje Bolius tarnavo ulonu.
1944 m. pradėjo slapstystis nuo priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje, greitai priėmė priesaiką ir tapo Šarūno rinktinės III būrio (vėliau – Vytenio tėvūnija) partizanu.
Žuvo 1949 m. kovo 9 d. prie Norkūnų kaimo gerai įrengtame bunkeryje su J. Barkausku–Vėjūnu.
Antanas Šerkšnas–Bijūnas (1921–1947)
Gimė Vilkanastrų kaime (Leipalingio vls.), augo vidutinio ūkininko septynių vaikų šeimoje. Baigė Leipalingio progimnaziją, vėliau mokėsi Šakių gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, baigė 2 kursus.
1944 m. vasarą pradėjo slapstytis nuo priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje. Po kelių mėnesių prisijungė prie Puščios partizanų, buvo Vytenio tėvūnijos vado Bučionio–Ąžuolo adjutantu.
Žuvo 1947 m. birželio mėn. 15 d. Dulgininkų ir Valančiūnų kaimų sandūroje per čekistų pasalą, parengtą pagal trijų Lazdijų MGB agentų parodymus.
Vladas Amšiejus–Neris (1924? –1949)
Gimė Žeimių kaime (Merkinės vls.). Buvo J.Grušausko–Siaubo (Karininko Juozapavičiaus tėvūnija) vadovaujamo būrio partizanu. Žuvo kartu su ryšininkais Z. Ašembergaite–Večkiene, Vytautu Kauzonu ir partizanu P.Videika–Klevu 1949 m. lapkričio 14 d. buvusiam partizanui B. Polockui–Tigrui, ką tik tapusiam sovietų agentu-smogiku, sukvietus fiktyvų pasitarimą dėl pagalbos neva ką tik susidūrimą su čekistais išgyvenusiems partizanams.
Petras Videika–Klevas (1930–1949)
Gimė 1930 birželio 30 d. Perlojos kaime (Nedzingės vls.), augo kelių sargo devynių vaikų šeimoje.
Kurį laiką mokėsi Perlojos pradinėje mokykloje, vėliau šeima persikėlė į Navikų kaimą (Merkinės vls.). Šeima žemės neturėjo, gyveno iš tėvo – valstybės tarnautojo pajamų.
Į partizanus priimtas, kai sulaukė pilnametystės, buvo Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Gruodžio būrio partizanu.
Žuvo 1949 m. lapkričio 14 d. Panaros miške (Merkinės vls.) kartu su ryšininkais Z. Ašembergaite–Večkiene, Vytautu Kauzonu ir partizanu Vladu Amšiejumi–Nerimi sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą.
Vytautas Kauzonas (1931–1949)
Gimė 1931 m. balandžio 17 d. Ulčičių kaime (Merkinės vls.), augo pasiturinčių ūkininkų trijų vaikų šeimoje. Buvo vyriausias vaikas, dėl to ruošėsi paveldėti ūkį.
Baigė Ulčičių pradinę mokyklą, Liškiavos progimnaziją. Laisvalaikiu mėgo dailidės darbus, meistravo baldus.
Lietuvą užėmus sovietams, tetos, partizanų ryšininkės Zosės Ašembergaitės–Večkienės paragintas įsitraukė į partizanų ryšininkų gretas, padėjo Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos partizanams.
Žuvo kartu su Z. Ašembergaite–Večkiene ir dviem partizanais 1949 m. lapkričio 14 d. sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą.
Alfonsas Bubnelis (1931–1947)
Gimė ir augo Leipalingyje. Leipalingio čekistų suimtas šeimai nepaaiškinus priežasčių, namo nebegrįžo. 1991 m. jo palaikai rasti užkasti buvusios Leipalingio NKVD būstinės kieme.
Parengta pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimą
