Šią savaitę Lietuvą užklupus vienai didžiausių pūgų per pastaruosius kelis dešimtmečius, nustatyta daugybė sudėtingų elektros tiekimo sutrikimų, dėl kurių keli šimtai tūkstančių vartotojų buvo likę be elektros. Pagrindinė to priežastis – nuo gausaus sniego virsdami medžiai ar nulūžusios šakos nutraukia elektros oro linijas. Todėl „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Aplinkos ir Energetikos ministerijoms siūlo šalia elektros linijų šalinti tuos medžius, kurie yra aukštesni nei atstumas iki elektros linijų.
ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Taigi, siocioekonominių požiūriu būtų veiksmingesnis.
„Atramos lūžta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai. Pavyzdžiui, jei vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius siekia 3 metrus, bet šalia jos auga 20-30 metrų aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos vietos nėra jokios naudos. Išsprendus šią problemą, elektros sutrikimų gyventojai patirtų gerokai mažiau, ir šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais. Žinoma, požeminių kabelių tiesimas taip pat turi būti ir bus vykdomas“, – pabrėžia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Šį siūlymą ESO dar praėjusių metų pavasarį pateikė Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, tačiau formalūs sprendimai dar nėra priimti. Šią savaitę praūžus snygiui, M. Keizeris naujos Vyriausybės ministrams taip pat pristatė šį sumanymą, o artimiausiu metu atnaujintą siūlymą ESO pateiks žinovų lygmeniu.
Kita svarbi priemonė didinant elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams yra požeminių elektros kabelių tinklo plėtra. Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. kilometrų, iš kurių apie trečdalį sudaro požeminių kabelių linijos.
„Suprantame, kad po tokių savaičių kaip ši visiems norėtųsi, kad likusios elektros oro linijos kuo greičiau būtų pakeistos požeminiais kabeliais. Vis dėlto esame paskaičiavę, kad tai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau tai tėra pramanas. Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl ko jiems daugiau nei dvigubai brangtų elektros skirstymo mokestis“, – sako M. Keizeris.
Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų žadama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – ši pirmenybė yra numatyta ir patvirtinta ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo (dabar nesiekia 40 proc.).
Susiję straipsniai:
- Miškingiausiuose Utenos rajonuose elektros oro linijos bus pakeistos į požeminius kabelius
- Nuo kovo 1 d. keičiasi prijungimo sąlygos prie elektros skirstomųjų tinklų
- Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų
- Kas bus, jei laiku nepasirinkote elektros tiekėjo
- Gamintis elektrą patiems – vis paprasčiau
- Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
- Požeminiai elektros kabeliai padės išvengti elektros tiekimo sutrikimų
