Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

www.alkas.lt
2021 01 15 21:58
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Knygos „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja prasme ir mokslo vaidmens suvokimas. Per pasaulį užvaldžiusią pandemiją nuošalyje neliko ir vienas didžiausių šiandienos dvasinių vadovų – XIV Dalai Lama.

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush), Nensė Pelosė (Nancy Pelosi) ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Jo Šventenybė prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nėra nei būtina nei patartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms. Pasauliui metas vienytis – kviečia Jo Šventenybė. Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų rasite socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos darbuotojai, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės. Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia – vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Franciškumi Varelu (Francisco Varela) ir verslininku Adamu Englėjumi (Adam Engle), Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės pokalį. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija, išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per trisdešimt trejus metus įvyko 33 pokalbiai. Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių pokalbių tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų galimybes su širdingumu.

Jo Šventenybė kalba keleto vienuolynų vienuolėms, pabaigusioms kasmetinę žiemos disputų sesiją | Jo Šventenybės Dalai Lamos tarnybos nuotr.

Šio pokalbio pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų veiksmas, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Jo Šventenybė paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų veiksmų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų. Ilgainiui tobulėjant vaizdo technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Ričardas Deivisonas (Richard Davidson), įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Du įsimintini pokalbiai įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: „Pradėjau pokalbį su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę tikrovę, įtraukiau ir juos. Mūsų vienuoliai girdėjo apie šį pokalbį, manau, kad jiems prasminga jame dalyvauti…“

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete, JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo sumanymą (Emory-Tibet Science Initiative), į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Dalai Lama džiaugiasi, kad išsimokslinę vienuoliai rimtai kalba su mokslininkais abi puses dominančiomis temomis.

Panašus sumanymas – kognityviniu būdu grįstas atjautos ugdymas (angl. Cognitively-Based Compassion Training) – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius ryšius ir laiduoja gerą psichologinę savijautą.

„Visi žino, kad mokslas teikia būdų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai tinkamai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo būdai nepadės.“

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Karlu Saganu (Carl Sagan). Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. K. Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Jo Šventenybe. Jie aptarė mokslo, religijos ir sąmonės klausimus: „Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus… bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs…“

2009 m. Jo Šventenybei paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Evos Altmanų Jausmų atlasas – dar vienas Dalai Lamos įkvėptas sumanymas. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami jausmus.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomi įvairūs nauji sumanymai. Antai 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko mokymai moksleiviams apie jausmų valdymą ir keitimą.

2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk) įvyko pokalbis apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Jo Šventenybė susitiko su dvylikamete Tile Loke (Tilly Lockey) iš Jungtinės Karalystės. Penkiolikos mėnesių susirgusi meningitu mergaitė neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Dalai Lama prisipažįsta, kad jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais. Apie Jo Šventenybę pasakojama tokia istorija: kai jis dar buvo paauglys, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė H. Harerį (Harrer) pataisyti kino projektoriaus. Kol šis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H. Harerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Jo Šventenybė susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis sunku, bet Dalai Lama atkakliai jomis rūpinosi. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio apsilankymus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano – Maisore.

Jo Šventenybė žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė prasidėjo tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelį laikrodžių rinkinį. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. „Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais atlikti bandymus“, – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Dalai Lama taiso laikrodį | Heiko Jungle nuotr.

Dalai Lamos domėjimasis mokslu nuo jaunumės jam leidžia veiksmingiau megzti pokalbį su įvairių sričių tyrinėtojais ir savo mokymais pasiekti daugybę žmonių visame pasaulyje.

Daugiau įdomių faktų apie šios iškilios asmenybės gyvenimą galima rasti lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos autorius Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą sumanė ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Nigaris Rinpočis (Ngari Rinpočė), ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ 85-ojo Dalai Lamos sukakties proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dalai Lama XIV lietuviams dalins savo neįkainojamą patirtį ir išmintį
  2. „Mokslo sriuba“: Mokslininkai pataria, kaip susirasti antrą pusę (video)
  3. Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas
  4. „Mokslo sriuba“: kaip valdyti savo laimės jausmą? (video)
  5. Trims lietuvių kilmės mokslininkams bus įteiktos mokslo premijos
  6. Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
  7. Keturi iš penkių grįžtančių emigrantų pripažįsta: namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys
  8. Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Svajonė says:
    1 metai ago

    Dalai Lama tikriausiai pirmasis iš svetur atvykėlis, kuris po mūsų kunigaikštytės Konstancijod Skirmunt (Skirmuntaites, Pajautos – Futurus), rašytojos ir mokslininkės, ir pastebėjo, ir įvertino, negi DRĮSO paskelbt, kad Vilnius bene laimingiausias, daugiausiai šventovių visoje Žemėje turintis miestas. Galim už tai padėkot ir J. Šliūpui, tą atspausdinus iš jos pasisakymų apie Švenčiausias Panerių kalvas (tikėkim tiek tapačias kaip ir piramidžių slėnio kažkur Egipte, ar mažiau žinomų mūsų senojo Tykocino apylinkių sava esmingiausia energetika).
    O visas kitas sąsajas, kaip ir sprendinių pasirinkimus, Žmonija visuomet atranda, gal susivokia ir atsirenka pagal giliausias patirtis nešančias aplinkybes, šiuo atveju galime susiproteti – pagal Tautų gelmingiausias patirtis; kai senesnės, gilesnės ir akivaizdžiausiai žinomos išlikusios galios pagal bendravimo būdo išlikimą Žemėje – kalbą, už mūsų – lietuvių Tautą, jokia kita tauta neturi, ir turėti jokios galimybės nebeturi, nes vien lietuvių kalba ant šios Saulės apylinkių apgyventos vietos yra išlikusi nuo pat pirmojo sąmoningo Žodžio., sudrebinusio siaurą atmosferos apvalkalėlio molekulyna garso banga.
    Po to…

    Atsakyti
  2. Viltis? says:
    1 metai ago

    Pagal visiškai kitą technologiją sukurta nauja COVID-19 vakcina gali išmokyti organizmą apsiginti nuo visų viruso versijų
    – 15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/pagal-visiskai-kita-technologija-sukurta-nauja-covid-19-vakcina-gali-ismokyti-organizma-apsiginti-nuo-visu-viruso-versiju-650-1440650?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

2022 06 23
Aptarta ukrainos vaikų padėtis

Aptarta ukrainos vaikų padėtis

2022 06 16
Lietuvos mokslo premija | lma.lt nuotr.

Skelbiamos 2022 metų Lietuvos mokslo apdovanojimų varžytuvės

2022 06 10
Rimantas Jankūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

R. Jankūnas. Mokslas nuvažiavo politikams ir verslui aptarnauti

2022 06 04
Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai? | KTU nuotr.

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai?

2022 06 04
Naujos Justino Sajausko knygos „Ten, už lango“ viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Klaipėdos universiteto Menų akademija jungiama prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Didės valstybės parama būsimiems mokytojams

2022 05 11
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
Lietuvos universitetai kyla tarptautiniuose reitinguose

Lietuvos universitetai kyla tarptautiniuose reitinguose

2022 04 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Balinis vėžlys ir Raudonpilvė kūmutė | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Gamta ir ekologija

Neleidom išnykti – padėjom išlikti

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas
Įvairenybės

Vandenyje trūksta ir pasitikėjimo, ir žinių

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje
  • Neleidom išnykti – padėjom išlikti
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

Skaitomiausi straipsniai

  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 854; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 800; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 634; komentarų: 4
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 540; komentarų: 8
  • V. Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“? peržiūrėta: 539; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

by Kristina Aleknaitė
2022 06 23
1
Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro...

Skaityti toliau

Aptarta ukrainos vaikų padėtis

by Ditė Česėkaitė
2022 06 16
3
Aptarta ukrainos vaikų padėtis

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos švietimo ir mokslo ministru Serhijumi Škarletu. Susitikimo metu...

Skaityti toliau

Skelbiamos 2022 metų Lietuvos mokslo apdovanojimų varžytuvės

by daiva
2022 06 10
0
Lietuvos mokslo premija | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas 2022 metų Lietuvos mokslo apdovanojimų varžytuvėms. Varžytuvėms teikiami Lietuvai reikšmingi fundamentinių ir taikomųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

Kitas straipsnis
Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai