Sekmadienis, 9 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Ar mokate valdyti savo finansus?

www.alkas.lt
2021-01-11 07:00:48
130
PERŽIŪROS
2
Ar mokate valdyti savo finansus?

Verslo vadybos fakulteto žinovės | S. Bernoto nuotr.

Proto lygis, arba proto koeficientas, yra nustatomas specifiniu proto testu (IQ testas), apie kurį visi esame daugiau ar mažiau girdėję. Tačiau ar teko girdėti apie finansinį protą ir jo koeficientą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos mokslininkėms, išanalizavusioms daugybę mokslinės finansų literatūros ir bendradarbiaujant drauge su „Swedbank“ finansų žinovais, pavyko sukurti finansinio proto nustatymo būdą. Tuo pagrindu buvo sukurtas ir plačiajai visuomenei naudoti pritaikytas finansinio proto nustatymo testas, kuris platinamas per „Swedbank“ naujienų kanalus. Į klausimus apie šią naujovę atsako jos autorės doc. dr. Algita Miečinskienė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, prof. dr. Daiva Jurevičienė, doc. dr. Kamilė Taujanskaitė ir doc. dr. Irena Danilevičienė.

– Sukūrėte finansinio IQ matavimo įrankį. Kuo jis naudingas, naujas, įdomus?

– Apskritai sąvoka „finansinis protas“ finansų moksle yra ganėtinai nauja ir vis dar besiplečianti, tad sukurta finansinio proto nustatymo būdas yra visiškai naujas ir originalus, o jo pagrindu sugeneruotos naujos žinios leidžia daryti ne tik suasmenintas, bet ir apibendrintas išvadas tiek apie konkretaus asmens, tiek apie atskirų socialinių grupių ar visos tautos finansinio išprusimo lygį. Šio finansinio proto tyrimo tikslas yra nustatyti silpniausias finansinių žinių grandis, kurias būtų galima pagerinti, žinant paprastas ir lengvai suprantamas tinkamo elgesio su savo pinigais taisykles. Jos buvo sukurtos ir siūlomos perskaityti kiekvienam, atlikusiam šį testą iki galo.

Asmeninių finansų valdymo žinios yra labai svarbios visiems, nes, turėdamas pakankamai finansinių žinių, asmuo gali geriau suprasti finansinius duomenis, labiau susigaudys priimdamas ne tik su kasdieniu vartojimu susijusius sprendimus, tačiau ir geriau suvokti taupymo, investavimo, kreditavimo, pensijos kaupimo, gyvybės draudimo ir kitus klausimus. Finansinės žinios neabejotinai lemia geresnę finansinę elgseną, kuri pasireiškia, kai asmuo neišleidžia visų savo uždirbamų pinigų einamajam vartojimui, o dalį jų taupo ir investuoja. Tai reiškia, kad turimos atitinkamos finansinės žinios padeda asmeniui analizuoti tiek savo, tiek ir aplinkos finansinę padėtį, protingai įvertinti finansinę būklę ir padėti apsisaugoti nuo finansinių problemų ateityje.

– Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kas yra finansinis IQ?

– Asmens gebėjimas tvarkytis su savo pinigais priklauso nuo trijų dalykų. Pirma, kiek esame finansiškai raštingi? Kitaip tariant, kiek žinių turime tvarkydamiesi su savo finansais? Antra, kokia yra mūsų finansinė elgsena? Kitaip tariant, kaip tas žinias panaudojame priimdami įvairius finansinius sprendimus? Ir trečia, koks mūsų finansinis protas? Pasak mokslininkų, finansinis protas suvokiamas kaip pakankamos žinios pagrindinėms finansinėms sąvokoms suprasti bei jų pritaikymas gyvenime, priimant pagrįstą ir atsakingą asmeninį finansinį sprendimą, kuris gali paveikti asmens finansinę gerovę tiek ilguoju, tiek ir trumpuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu finansinis protas labai priklauso nuo asmens finansinio raštingumo ir asmeninių finansų valdymo gebėjimų.

Finansinio proto koeficientas – tai įgūdžių, susijusių su pagrindinėmis finansinėmis sąvokomis ir procesais, kurių taikymas kuria gerą finansinę elgseną ir gerovę, matavimas. Kitaip tariant, įvardytų gebėjimų kiekybinis įvertis. Finansinio proto koeficientu siekiama įvertinti asmens sugebėjimą įgyti ir įsisavinti finansines žinias.

Taigi, finansinio proto koeficientas yra naujas ir sparčiai garsėjantis apibrėžimas. Finansinis IQ paaiškina asmens gebėjimą gauti pinigų, juos apsaugoti nuo įvairių pavojų, nustatyti išlaidų pirmenybes, kaupti turtą ir taupyti arba, jei pinigų trūksta, pasiskolinti palankiausiomis sąlygomis, suvokiant, kaip veikia finansiniai procesai.

– Kiek finansinis raštingumas ir finansinio proto ugdymas liečia kiekvieną iš mūsų?

– Jei finansinio raštingumo vertinimo tyrimų pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir įvairesnių, tai pastebima akivaizdi spraga tiriant finansinį protą ir jo poveikį finansinei elgsenai.

Finansinio proto koeficiento svarba kiekvienam žmogui ir visai šaliai yra akivaizdžiai matoma analizuojant mikro- ir makro- lygio tyrimų duomenis. Iki šiol dauguma tyrimų (nuo 1997 metais atlikto Bernheimo iki dabartinių, mūsų mokslininkų D. Jurevičienės ar K. Taujanskaitės atliktų tyrimų), nagrinėjančių finansinio raštingumo ir asmens finansinės elgsenos ryšį, parodė teigiamą veikimą ir buvo padaryta išvada, kad gyventojams vis dar trūksta finansinių žinių arba jos yra ribotos. Be to, užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštesnį finansinio raštingumo lygį, yra labiau linkę laikytis patariamos finansinės praktikos, ir atvirkščiai.

Panašius rezultatus pateikia ir kiti mokslininkai, kurie teigia, kad žemesnio proto lygio šalyse žmonės yra labiau linkę turėti fizinį turtą, o ne finansinį, o tai riboja finansų vystymąsi. Asmenys, turintys aukštesnius protinius gebėjimus, greičiausiai sutaupys palyginti daugiau nei kiti, todėl įgyvendinant politiką, kuri padėtų padidinti žmogaus protinius gebėjimus (pvz., pagerinti ankstyvąjį vaikų ugdymą ar sveikatos priežiūrą), stengiamasi ugdyti žmogaus protą jau nuo mažų dienų. Šalys, kuriose IQ yra aukštesnis, turi labiau išsivysčiusias finansų rinkas, o tai lemia geresnį prisitaikymą prie didesnio taupymo.

– Kokios yra gero finansinio elgesio gairės?

– Siekiant nustatyti gyventojų finansinį IQ, reikia sužinoti jų požiūrį, kitaip tariant, reikia atlikti apklausą. Prieš parengiant konkrečius klausimus, reikėjo remtis tam tikromis nuostatomis, todėl sudarėme apibendrintus blokus, kurie apima elgsenos su savo pinigais gaires.

Pirmasis blokas – pajamos ir išlaidos – apima 4 gaires, pvz., gavus pajamas pirmiausia reikia atidėti taupyti, o tik paskui numatyti išlaidas.

Antrasis – turto planavimas – apima 9 gaires, pvz., taupyti ne mažiau kaip 10 proc. visų savo pajamų, o stipriai didėjant pajamoms stengtis nedidinti išlaidų, tačiau didinti taupymą. Šis blokas labai platus, nes į jį įeina taupymas, investavimas, pensijos planavimas, karjera.

Trečiasis blokas – kreditas ir skola – apima 4 gaires. Nors čia yra tik 4 gaires, bet jos labai plačios. Ilgiausia taisyklė siejama su būsto paskola. Kadangi tai ilgalaikis įsipareigojimas ir didžiausias šeimai, žmonės turi apsvarstyti daug svarbių dalykų prieš pasiryždami tokiai paskolai.

Ketvirtasis blokas skirtas pavojui ir apsaugai ir jį sudaro 3 gairės, pavyzdžiui, kad ne gyvybės draudimas (pavyzdžiui, automobilio, būsto ir pan.) nėra investicija, tai apsauga nelaimės atveju nuo neribotų finansinių nuostolių.

Taigi, dvidešimt gairių apima esmines asmens elgsenos kryptis, kurios kartu su turimų žinių panaudojimu užtikrintų tvarią asmens finansinę raidą.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir protingus žinovus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Finansiniai patarimai – kaip valdyti savo finansus
  2. „Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Šioji kompanija pajėgi valdyti Pasaulį (video)
  3. Galvojant apie 2021-ųjų tikslus svarbu nepamiršti savo finansų
  4. Daugėja bekontakčių atsiskaitymų
  5. Karantino poveikį asmeninėms pajamoms pajuto apie 40 proc. šalies gyventojų, rodo apklausa

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Ar ne atvirkščiai? says:
    6 metai ago

    Ar ne turimi finansai valdo daugumą? 🙂
    Pvz., nustato dietą: nuolaidos – pusryčiams, akcija -pietums, išpardavimas – vakarienei. Ši dieta turi padėti iki kitų metų išpardavimo susitaupyti šiltiems batams…
    Reikia kažkur nuvykti. Kaip taupiau – važiuoti ar pėsčiuoti? Troleibuso bilietas brangus, vadinasi, geriau eiti. Bet… vienoje vietoje jau siūlė pradėjo irti. Batus pasitaisyti – dar brangiau. O juk gali pasakyti, jog tokių netaiso. Tada iš viso iš namų išeiti negalėsi…
    O gal geriau laimėti milijoną? 🙂
    🙂 🙂 🙂 Parodykite tuos, ką laimėtas milijonas praturtino… Nebent laimėjo jį tas, kas ir iki to nesvarstė, troleibusu ar pėsčiom pigiau.
    Na, o jei rimtai, pinigus iš ties būtina mokėti valdyti. Kitaip jie tave iš žmogaus brutaliu gyvūnu pavers. Arba ištaškysi tuštybei, nors su tokiais ištekliais galėtum daryti darbus, kuriuos Lietuva amžius minėtų, o tavo palikuoniai didžiuotųsi savo kilme iš tokio ,,bočiaus”…

    .

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    6 metai ago

    Gera naujiena, kad ponios yra žinovės, o ne ekspertės. Tik tiek… 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė
Istorija

Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

2026 08 09
Lietuviškų laikrodžių aukso amžius
Istorija

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

2026 08 09
Sveikos gyvensenos puoselėtoja, sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja ir prezidentė Danutė Kunčienė
Gamta ir ekologija

Prakalbinkime vaistažoles kartu su D. Kunčiene

2026 08 09
Senųjų amatų ir mokymų diena
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejuje Senųjų amatų ir mokymų dieną veiklų netrūko

2026 08 09
Kineziterapija
Lietuvoje

Bliūkšta pasakojimai apie kolegijas: KVK studentai atvėrė kortas – kol kiti skaito vadovėlius, jie jau užsidirba duonai

2026 08 09
Kauno mariose įrengtos dvi plūduriuojančios platformos su dirbtinėmis perimvietėmis
Gamta ir ekologija

Paukščiai jau peri naujose plūduriuojančiose perimvietėse Kauno mariose

2026 08 08
Istorinis valčių elingas prie Neries, T. Kosciuškos g. 4, Vilniuje
Kultūra

Vilnius sieks prikelti istorinį elingą prie Neries: sprendimų ieškos kartu su vilniečiais

2026 08 08
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“
Istorija

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (II)

2026 08 08
Šuo, kelionė
Gamta ir žmogus

Atostogos su keturkoju: VMVT primena, ko svarbu nepamišti keliaujant ES

2026 08 07
Tėvai, vaikas, kūdikis
Gamta ir žmogus

Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai

2026 08 07
Žemės ūkis |
Gamta ir žmogus

Šalies ūkininkai vėl pagerino žieminių kviečių derliaus rekordą

2026 08 07
Ugniagesiai gelbėtojai
Lietuvoje

Per 7 mėnesius ugniagesiai išgelbėjo 247 žmonių gyvybes

2026 08 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Ogi apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • +++ apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rauginti galima ne tik agurkus, tam tinka ir arbūzai
  • Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė
  • Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius
  • Prakalbinkime vaistažoles kartu su D. Kunčiene

Kiti Straipsniai

„Jis man labai siejosi su vienu įsimintiniausių Čiurlionio paveikslų – „Ramybė“. Jame labai ryškus vandens atspindys. Taip ir gimė mintis sukurti pastatą, kuris būtų nužengęs į vandenį.“

R. Palekas: Kaunas yra vienareikšmis naujoviškosios Lietuvos centras

2026 08 06
Vilniaus arkikatedra

Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo

2026 08 02
Seksualumo kultas

Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

2026 08 01
Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

2026 08 01
Paskola

Finansinis raštingumas kasdieniame gyvenime: kaip suprasti skolinimosi kainą

2026 07 30
Moksliniai tyrimai

KTU docentė: kodėl studentams verta įsitraukti į mokslinius tyrimus?

2026 07 28
Medėja Šalkutė ir Monika Gulbickytė Indijoje

Indiją iš arti pažinusios VU studentės: „Šalies tikrovė gerokai įvairesnė už jos įvaizdį Europoje“

2026 07 13
Pinigai, taupyklė

Juodai dienai lietuviai ruošiasi nepakankamai nuosekliai

2026 06 13
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Kaip investuoti ir ko tikėtis iš investicijos?

2026 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Ogi apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • +++ apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
  • Dainiui Razauskui apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
Kitas straipsnis
Policija įspėja žiemos pramogomis mėgautis atsakingai

Policija įspėja žiemos pramogomis mėgautis atsakingai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai