Seimas priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti galimybę smulkiajam verslui vykdyti veiklą užtikrinant nustatytų karantino reikalavimų laikymąsi.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios COVID-19 bangos valdymo laikotarpiu ne maisto prekių prekybos veiklą vykdantys verslininkai ir smulkieji verslininkai įrodė esantys atsakingi ir pajėgūs užtikrinti Vyriausybės nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Dokumente pabrėžiama, kad daugelio smulkiajame versle, kurio veikla apribota arba uždrausta, dirbančių žmonių padėtis yra ypač pažeidžiama.
Seimas priimtu teisės aktu ragina Vyriausybę atsižvelgti į rezoliucijoje išdėstytus argumentus, išnagrinėjus kitų šalių gerąją patirtį, atsižvelgus į ekspertų, verslo asociacijų ir profesinių sąjungų pozicijas, jau pasiteisinusius Lietuvoje sprendimus, užtikrinant saugią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas.
Vyriausybei taip pat siūloma nuolat pranešti Seimui apie vykdomas priemones ir jų veiksmingumą, tikintis, kad biudžete suplanuotos ir Vyriausybės numatytos priemonės bus naudingos ir pirmiausia padės išsilaikyti smulkiajam verslui.
Seimo rezoliucija „Dėl smulkiojo verslo veiklos ribojimo valdant COVID-19 pandemiją“ priimta už balsavus 90, prieš – vienam, susilaikius 27 Seimo nariams.
Susiję straipsniai:
- Seimas suteikė Vyriausybei naujus įgaliojimus (video)
- Seimas apsvarstęs grąžino Vyriausybei 2020 m. valstybės biudžeto projektą tobulinimui
- Seimas siunčia žinią tarptautinei bendruomenei įvertinti Rusijos primetamą sąjungą Baltarusija
- 2018 m. valstybės biudžetas grąžintas tobulinti Vyriausybei
- Vyriausybei grąžinami tobulinti VSDF ir PSDF biudžetų projektai
- NSGK siūlo Vyriausybei skubiai parengti aiškų veiksmų planą dėl Astravo AE
- Po Seimo svarstymo Vyriausybei siūloma tobulinti 2014 metų valstybės biudžeto projektą
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- Seimas priėmė rezoliucija dėl Astravo AE keliamos grėsmės
- Seimas nesutinka mažinti PVM tarifo
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl B. Nemcovo nužudymo
- Seimas pritarė A.Butkevičiaus pateiktai Vyriausybės programai
- Seimas rinksis į pavasario sesiją (tiesioginė transliacija)
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
- Seimas pritarė prezidento veto dėl kainų reguliavimo
- Seimas išklausys metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą
- Seimas patvirtino naujosios Vyriausybės programą (video)
- Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos)
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo
- Neeiliniame posėdyje Seimas priėmė rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Gruzijos žemių okupacijos dešimtųjų metinių
- Seimas pritarė I.Šimonytės kandidatūrai į Ministro pirmininko pareigas (video)
- Seimas įpareigojo Vyriausybę iki euro įvedimo kompensuoti pensijas ir pakelti minimalią algą
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme
- Seimas paragino Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija…
- Seimas pritarė siūlymui jaunoms šeimoms gauti didesnę paramą pirmajam būstui įsigyti
- Seimas ragina Vyriausybę plėsti sąrašą Baltarusijos pareigūnų, kuriems yra draudžiama atvykti į Lietuvą
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu
Verslas arba negauna pajamų, arba jos per menkos, kad galima būtų jį išlaikyti, kai toks menkas klientų ar pirkėjų judumas, sumažėjusi dalie jų perkamoji galia. Kadangi dalis darbuotojų namuose užsiėmę su savo darželinukais bei mokinukais, taigi, net ir iš namų ilgai įtemptai dirbti negali. Todėl net ir nuotolinį darbą pasitelkęs, verslas negali dirbti visu pajėgumu. Valstybė vienokiu ar kitokiu būdu kažkiek kompensuos verslo prastovas, tačiau ne amžinai?
O jei tai išbandžius:
Bent dalies žmonių patiriamą žalą ji gali ne vien už ačiū kompensuoti, bet pasitelkti sustojusio verslo darbuotojus įv. biudžetinių įstaigų ,,ūkyje” tvarką įvesti. Štai, kad ir stringančiam Covid duomenų apdorojimui. Tačiau ir kitokių darbų, kuriems vis stinga laiko ir rankų, valstybiniame bei savivaldybių sektoriuose galima rasti. Taigi, valst. įstaigos gal palyginti pigiai pasivyti apleistus darbus, jei dirbantiems iš namų talkininkams kompensuotų elektros išlaidas ir i-ryšį, kompiuterį skirtų; važinėjantiems į talkos darbus – kelionės išlaidas ir maistpinigius.
Vaikų ar slaugomų artimųjų neturintiems, todėl galintiems dirbti savanoriais med. įstaigose, kompensuoti kelionės išlaidas bei nemokamai maitinti. Tikriausiai nemažai yra tokių, kurie visa širdimi norėtų padėti medikams, bet negali sau leisti tokių išlaidų, kai jų darbovietėje darbas sustojo.
Teko susidurti su tokiu darbo iš namų pasiūlymu: darbas kompiuteriu (tačiau ir rankdarbiai, ir kt. darbai gali būti) apmokėjimas pagal išdirbį. Tai turėtų būti patogu turintiems vaikų ar slaugomų ligonių – dirbi tada ir tiek, kiek leidžia galimybės – vis ką nors uždirbi. Ir galva užimta mintimis ne apie Covidą.
Turintys siuvamąsias mašinas galėtų namuose lopyti jiems atvežamą med. įstaigų, globos namų patalynę, užuolaidas, kitus skalbinius. Mokantys galėtų megzti/nerti iš atvežtos vilnos vaikų namų kūdikiams kojinaites/batelius. Tai būtų irgi valstybės išlaidų taupymas: viena vertus, ji kompensuoja kažką verslui; kita vertus talkininkų darbas taupo įv. biudžetinių įstaigų lėšas besikaupiantiems būtiniems darbams atlikti.
Jei nesuprantamai čia kažką primaliau, bardzo pšeprašam…
Delfis šiandien rašo, kad „Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis, ribojant tikinčiųjų skaičių.“ Tai Vyriausybės sprendimai jiems negalioja, tvarkosi, kaip nori? Pajūry, parke, gatvėje kiek žmonių gali būti susirinkę vienoje vietoje? O bažnyčioje bus galima? Kaip suprasti, kas paaiškins?