Skubiai susirinkęs Seimo Kultūros komitetas tarėsi, kaip išgelbėti kultūros finansavimą kitąmet, mat pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą iš jos reikėtų atimti apie 5 mln. eurų. Komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio teigimu, tokiu atveju galėtų žlugti kai kurie tęstiniai projektai, neįvykti dėl karantino nukelti renginiai.
Konstitucinis Teismas lapkričio 3 d. nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja nuostata, jog per kalendorinius metus nepanaudotos Kultūros rėmimo fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. Kadenciją jau baigusiam Seimui tai nesukėlė jokių emocijų, užtat naujojo Seimo Kultūros komitetas, vos tik buvo suformuotas, skubiai susirinko į posėdį, į kurį sukvietė ir prezidentūros, Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos atstovus, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkę Dainą Urbanavičienę.
Kultūros komiteto pirmininkas V.Juozapaitis „Vakaro žinioms” paaiškino, kas labiausiai kelia nerimą kultūros atstovams ir kai kuriems politikams.
„Iki šiol nepanaudotos lėšos likdavo Lietuvos kultūros tarybos sąskaitoje, kaip yra numatyta įstatyme ir kuris pripažintas antikonstituciniu. Todėl teks koreguoti įstatymus, o Vyriausybės paprašėme surasti tinkamą finansavimo modelį”, – sakė parlamentaras. Mat Konstitucinio Teismo sprendimu ir pats Kultūros rėmimo fondo finansavimas prieštarauja Konstitucijai. Iki šiol fondui lėšos buvo skiriamos iš pinigų, surinktų už alkoholio, tabako ir azartinių lošimų akcizą. Artėja kitų metų biudžeto tvirtinimas, bet kol kas neaišku, ar jį bus galima tvirtinti, jei nėra numatyto kito finansavimo šaltinio.
Pasak V.Juozapaičio, fonde šiuo metu yra apie 5,5 mln. eurų likutis, kurį bus privaloma grąžinti į biudžetą.
„Svarbiausia, kad neliktų „pakibę” tie projektai, kurie persikelia į kitus metus. Tikiuosi, kad suma, kuri būtina, jog jie „nepakibtų”, bus numatyta kitų metų biudžete”, – vylėsi V.Juozapaitis.
Kaip LRT sakė Kultūros tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė, kultūros renginių organizatoriai dalį renginių dėl karantino atšaukia ir kelia juos į kitus metus. Kultūros taryba teigia, kad tokia galimybe jau pasinaudojo ne vienas kūrėjas, tačiau neaišku, ar nukelti projektai dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo galės gauti valstybinę paramą.
„Ką tai reiškia? Jeigu mes sutinkame su projektų vykdytojais ir jiems padedame perkeldami renginius į kitus metus, vadinasi, tie pinigai, kur buvo rezervuojami kitų metų biudžete, kad tie renginiai vyktų, ne šiais metais – kitais, turės būti grąžinti. Tai yra visiškai neaiški situacija”, – akcentavo D.Urbanavičienė.
Susiję straipsniai:
- V. Juozapaitis. Aštuonių milijonų kultūrai skirtų pinigų naudą, kultūros ministro velniai gaudo?
- Vilniaus meno kolektyvų situacija įvertinta, kaip tragiška (audio)
- V. Juozapaitis. Kultūros ministras įžūlėja. Skelbiamas tiesioginis valdymas?
- V. Juozapaitis: Prognozuoti „valstiečių“ lyderio elgesį, ko gero – misija neįmanoma
Nesuprantama, kuo dėtas Konstitucinis Teismas, finansuojant kultūros projektus. Projektinis finansavimas vyksta jau ilgiau nei 20 metų.
Kaip buvo, taip ir liko: voniučaja intelligentskaja proslojka su mažiausiomis algomis, o vėliau ir pensijomis, nors prie Aušros vartų eik. Projektinio finansavimo principai tie patys, kaip anų laikų užmokesčių už ,,chaltūras”. Tada bent atvirai – chaltūromis vadino, ir neslėpė, jog ranka ranką plauna. Ir ,,sukosi” tokios ,,grupės draugų” – chočeš žitj, umej vertetjsia.