V. Juozapaitis. Aštuonių milijonų kultūrai skirtų pinigų naudą, kultūros ministro velniai gaudo?

Šiandien, kuomet valdančiosios daugumos finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristato gan optimistinį naujo šalies biudžeto projektą, tenka pesimistiškai konstatuoti faktą, kad ne visi kitų metų išlaidų planuotojai ministerijose susitvarko dar su šių 2015 metų biudžetu, bet vis tiek nori kitiems metams daug daugiau lėšų.

Dar šių šių metų pradžioje du kartus įspėjau Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę, o vėliau ir patį ministrą pirmininką Vyriausybės valandoje Seime, kad Kultūros ministerija (KM) ženkliai vėluoja ir greičiausiai nesugebės įsisavinti ES paramos paveldo puoselėjimui bei kultūros infrastruktūros tvarkymui, ir buvau visiškai teisus.

Nepaisant arogantiško ministro Šarūno Biručio kovo 2 dienos pareiškimo ministerijos svetainėje, kuriame buvau apkaltintas keliant nepasitikėjmą valstybės institucijomis bei deklaravimo, kad priemonių finansavimo sąlygų aprašai bus patvirtinti laiku: kovo – balandžio mėn., o gegužę – birželį jau bus paskelbti ir kvietimai teikti investicinius projektus finansinei paramai, šie pažadai, taip ir ir liko „ant popieriaus“.

Šiandien mes ne tik neturime kvietimų teikti investicinius projektus (nėra suderinti ir patvirtinti priemonių finansavimo sąlygų aprašai), tačiau dviejų priemonių („Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ ir „Aktualizuoti viešąją ir privatų kultūros paveldą“) nėra net patvirtinti, o tik paskelbti atrankos kriterijų projektai.

Pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje Kultūros ministerija nepanaudos metų biudžete esamų asignavimų – visiškai nei vieno nepanaudos aštuonių milijonų eurų (30 mln. litų) Europos Sąjungos paramos, kurią patys nusimatė 2015 m. metų ministerijos biudžete!

Per daugelį metų yra buvę, kad kultūros ir meno įstaigos neįsisavina joms paskirtų lėšų, bet niekada nėra buvę, kad ministerija net nesugebėtų paskirstyti lėšų įstaigoms ir organizacijoms, kad jos liktų net neišdalintos.

Tai – beprecedentis atvejis Lietuvos istorijoje, neįmanomas atsakingai ir profesionaliai dirbančiose vyriausybinėse struktūrose. Kaip žinome, ES lėšos įstaigas pasiekia tik per agentūras, todėl tam, kad 2015 m. Kultūros ministerijos biudžete esančias šiems metams suplanuotas lėšas įstaigos gautų, reikia sprendimų, kurių nėra…

Kultūros ministerija per trejus metus pridarė, kaip dabar matome, visiškai nereikalingų darbų. Išeidama iš valstybės strateginio planavimo nuostatų, KM susidarė itin keistą Kultūros objektų aktualizavimo programą su galimai finansuojamais įstaigų ir jų projektų sąrašais (paveldas, infrastruktūra), kurios niekam nereikėjo (dargi nuo Seimo pradėjo jos viešus pristatymus, diskriminuodama tuos, kurių nepristatė, nes visiems pareiškėjams turi būti garantuotos lygios teisės, dalyvaujant konkursuose).

Jokios prasmės neturėjo vadinamos projektų nulinės paraiškos bei vėliau pareikalauti rinkodariniai planai. Tai neprofesionalūs ir beprasmiai Š.Biručio suburtos komandos žaidimai pavojingiausioje srityje – kultūrai skiriamuose finansuose. Pareiškėjai, pildę nulines paraiškas ir šiam darbui samdę konsultantus ir išleidę didelius pinigus tuščiai, regis, liko kvailio vietoje.

Juk aišku, kad Kultūros ministerija turėjo ne tuščiai malti girnomis, o privalėjo laiku ir tinkamai atliktai tai, kas privalu pagal ES lėšų dalinimo tvarką – parengti svarbiausius dokumentus – priemonių finansavimo sąlygų aprašus, kuriuose numatoma visa būtinųjų veiksmų sistema, ir, žinoma, šiuos priemonių finansavimo sąlygų aprašus suderinti su atsakinga už ES parama institucija – Finansų ministerija.

Priemonių finansavimo sąlygų aprašai iki šiol nesuderinti su Finansų ministerija bei nepatvirtinti ir nepaskelbti, o tai – absoliutaus ministro asmeniškai suburtos komandas darbo brokas.

Jau dabar KM specialistai neslepia, kad Kultūros ministerija ES lėšas galės paskirstyti ne šiemet, kaip skelbta, o tik 2016 m. kovo mėnesį ir tai – tiesa. Nes ministerijai būtina padaryti šiuos darbus:

1. Turėti su Finansų ministerija suderintus priemonių finansavimo sąlygų aprašus ir juos patvirtinti KM ministro įsakymu, kad jie būtų nebe projektai, o veikiantys valstybės teisės aktai, reglamentuojantis visą tvarką, kaip dalinami 2014 – 2020 metams Kultūros ministerijai skirti pinigai (tai turėjo būti padaryta dar pavasarį – ministerijos svetainėje 2015-03-02 pranešime nurodyta, kad tai bus padaryta tą patį kovo mėnesį).
2. Tik paskelbusi kultūros ministro įsakymu patvirtintus aprašus viešai, ministerija galės iš įstaigų valstybinės eilės sudarymui priimti investicinius projektus – ypač sudėtingą dokumentų paketą. Šio proceso trukmė juk bus ne mažesnė nei vienas mėnuo.
3. Išanalizavusi gautus per mėnesį projektus (mažiausiai vienas mėnuo bus skirtas tam darbui), ministerija galės pagaliau paskelbti sudarytą objektų valstybinę eilę – sąrašą, kuriame prioritetų tvarka surašomi projektai ir jiems skiriamų lėšų dydžiai.
4. Tą įsakymu patvirtintą objektų eilę ministerija turės perduoti Centrinei projektų valdymo agentūrai tolesniam vykdymui, o Agentūros darbuotojai neoficialiai teigia, kad pilnųjų paraiškų priėmimui agentūra turės duoti įstaigoms, esančios ministro įsakyme, du mėnesius paraiškoms parengti.
5. Gautųjų projektų analizei dar reikės mažiausiai mėnesio ar dviejų.

Tad kalendorinis vaizdas geriausiu atveju galėtų būti toks:

1. Kultūros ministerija su Finansų ministerija suderintus ir patvirtintus Priemonių finansavimo sąlygų aprašus paskelbia viešai ir pradeda priimti investicinius projektus (spalio pabaiga ar lapkričio pradžia). Žinoma, prieš patvirtinant aprašus, jiems turi pritarti ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetas, vadovaujamas viceministro dr. R.Jarockio, o jis renkasi tik spalio pabaigoje.
2. Lapkritį įstaigoms, kurios pakviestos teikti investicinius projektus, leista juos atiduoti Kultūros ministerijai.
3. Kultūros ministerija projektus analizuoja gruodžio mėn. Viskas – metų nebėra.
4. 2016 m. sausio mėn. Kultūros ministerija paskelbia valstybinę objektų eilę.
5. Centrinė projektų valdymo agentūra sausį ir vasarį priima paraiškas iš įstaigų, kurioms kultūros ministro įsakymu paskirtos lėšos.
6. Kovo mėn. agentūra baigia projektų analizę ir pasirašo sutartis.

Tai – geriausias, optimistinis atvejis. Greičiausiai bus vėluojama dar 2-3 mėn.

Taigi, tenka konstatuoti, kad ministras Š.Birutis visiškai nepaisė Vyriausybės prioritetų, kurie Seimo patvirtinti Vyriausybės programoje ir pačios Vyriausybės patvirtinti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Ministras – milijonierius, kuris visiems mėgsta pasigirti mokąs skaičiuoti pinigus bei skirstyti tobulai kiekvieną privatų eurą, pasirodo nesugeba įsisavinti nei vieno iš aštuonių milijonų ES struktūrinių fondų skirtų eurų. Rezultatas – aštuoni milijonai eurų – šiemet lieka visai nepadalinti.

Faktas visiškai graudus: Europos Sąjungos finansinės paramos 2015 m. lėšos bus visiškai nepanaudotos, nes Kultūros ministerija nesugeba jų atiduoti įstaigoms, nors jų gyvybiškai reikia kultūros ir meno sektoriui, jo atnaujinimui, Lietuvos pažangai.

Greit baigsis 2015 m. ir Kultūros ministerijos balanse matysime biudžeto dalinį neįgyvendinimą, o tai – labai blogas rodiklis, skandalingai blogas, ypač dabar, kai kultūros ministras, viena ranka Vyriausybės posėdyje boikotuodamas biudžeto projektą, kita ranka nori „išsilupti“ daugiau papildomai pinigų kitiems metams, nutylėdamas faktą, kad nesugebėjo panaudoti tų didžiulių pinigų, kuriuos turi šių metų biudžete, tuo nuskriausdamas ir apgaudamas visą Lietuvos visuomenę.

Aštuonių milijonų kultūrai skirtų pinigų, kaip kultūros ir meno sektoriaus, naudą, kultūros ministro velniai gaudo?