Lapkričio 18 dieną 10 val. vyks konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“. Konferencijos rengėjai – Valstybinė kalbos inspekcija ir Seimo Kultūros komitetas.
Kultūrinę imigrantų įtraukimą suvokiame kaip visapusišką į(si)traukimą į mūsų šalies kultūrą, vertybių sistemą, kartu išsaugant ir dalį savo kilmės papročių. Tai bene sudėtingiausias, ilgiausiai trunkantis procesas greta socialinės, ekonominės ir politinės integracijos. Jame dalyvauja pats imigrantas, taip pat institucijos, darbdaviai ir – svarbiausia – visuomenė.
Imigrantų kalbinė integracija
Tai jau antroji Kalbos inspekcijos sumanyta tarpinstitucinė konferencija imigrantų kalbinės integracijos tema. 2024 m. surengtoje konferencijoje „Lietuvių kalba imigracijos kontekste“ buvo aptarta naujosios imigracijos įtaka valstybinės kalbos gyvavimui.
Kalbos inspekcijos, Užimtumo tarnybos, Migracijos departamento, akademinės visuomenės, kalbų mokymo įmonių, savivaldybių atstovų išsakytos mintys patvirtino, kad visapusiškas atvykėlių integravimas – didelis, daugiaplanis ir itin svarbus iššūkis tokios patirties stokojančiai Lietuvai.
Šiais metais klausimas tampa dar svarbesnis po pernai Seimo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurią nuo 2026 m. pradžios žinios tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba.
Ekonominiai imigrantai
Tai tampa nemenku iššūkiu tiek ekonominiams imigrantams, tiek institucijoms ir verslui. Todėl svarbu kurti valstybės viziją, suvokti visų kalbinės integracijos dalyvių – imigrantų, politikų, piliečių, institucijų, darbdavių – tikslus ir pasitarti dėl numatomų darbų.
Pranešimus skaitys Kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, Kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė, RIMI personalo vadovė Vaida Kaikarienė, UAB „Kulverstukai“ (prekių ženklas JAMMI) personalo vadovė Jūratė Steponavičienė, strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas.
Pabaigoje numatytos diskusijos ir pašnekesiai. Renginio metu vyks Vilniaus kolegijos Dizaino ir menų fakulteto studentų kaligrafijos meno paroda.
Viskas būtų gerai, jeigu Dainius Babilas pasiektų, kad departamentas vadintųsi tarptautinę jurisdikciją turinčiu, o ne prasimanytu “Tautinių bendrijų departamentu”. Pas mus nėra tautinių mažumų, kadangi LIETUVOS RESPUBLIKA NĖRA UŽĖMUSI NEI VIENO KOKIOS NORS KITOS VALSTYBĖS EUROPOJE KVADRATINIO CENTIMETRO ŽEMĖS, – Juridiškai tą senai išaiškino docentas Algimantas Liekis. Dėkoju.
Nėra užėmusi nė vieno…
Betgi “tautinė mažuma” pagal statusą ir yra tarptautinės teisės subjektas su prigimtine teise į teritorijos administravimą, kai bendrija yra tik visuomeninė organizacija be teisių į teritorijos administravimą, taigi ir neturi teisės į tai, kad jos kalba būtų viešo susikalbėjimo priemonė. Pagal teisę, tai dėl tų “bendrijų” ir “mažumų” sąvokų yra va taip.
Tokiu atveju direktorius D. Bubilas privalo ištaisyti klaidą esamą departamentą pervadinti į “Tautinių bendrijų departamentas” pavadinimą.
A. Avulis nevynioja į vatą: „Tai didelė klaida, už kurią Lietuva susimokės“
– lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2026/01/10/news/a-avulis-nevynioja-i-vata-tai-didele-klaida-uz-kuria-lietuva-susimokes–40774127