Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos keliuose padaugėjo automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Draudikų duomenimis, tamsiuoju metų laiku jie gerokai dažniau išbėga į kelią ir sukelia avarines padėtis ar eismo nelaimes. „Gjensidige“ statistika rodo, kad lapkritį eismo nelaimių, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Draudikų duomenimis, susidūrimų su laukiniais gyvūnais lapkritį, lyginant su spalio mėnesiu, išaugo daugiau negu du kartus. Praėjusį mėnesį draudikai užfiksavo apie 40 su laukiniais žvėrimis susijusių eismo įvykių. Už vairuotojams padarytą žalą atlyginta 60 tūkst. eurų. Tokių nelaimių nuostoliai vidutiniškai siekia 1,5 tūkst. eurų.
„Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria po susidūrimo su briedžiais. Dažniausiai jie sugadina visą priekinę automobilio dalį, o smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Nė vienas vairuotojas nenorėtų, kad kelią jam pastotų laukinis gyvūnas, tačiau mes kasdien fiksuojame po 1-3 draudžiamuosius įvykius, kuomet transporto priemonės, o kartais ir žmonės, kelyje nukenčia nuo tokių susidūrimų. Įvykus nelaimei būtina informuoti policiją, kuri ne tik užfiksuos eismo įvykį, bet ir padės pasirūpinti nukentėjusiu ar nugaišusiu gyvūnu”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Per kelią – į mitybos vietas
„Šiuo laikotarpiu vyksta ne sezoninė, o paros gyvūnų migracija, kai iš naktinių slėptuvių laukiniai gyvūnai traukia maitintis į laukus ir atgal. Šios jų kelionės dažniausios – rytais ir vakarais, konkrečiau – temstant bei švintant, todėl būtent tokiu paros metu yra didžiausia tikimybė susidurti su laukiniais gyvūnais. Vairuotojai turėtų įsidėmėti šiuos laukinių gyvūnų elgsenos ypatumus ir keliuose būti atsargūs“, – kalba fotografas ir gamtininkas Marius Čepulis.
Pasak M. Čepulio, žvėrių judėjimas priklauso nuo jų mitybos vietos: jei maisto laukiniai gyvūnai gali rasti už kelio, vadinasi, jie keliaus per kelią maitintis. „Rapsai, likę žiemkenčiai, laukas, kuriame augo kukurūzai ir runkelių likučiai labiausiai masina laukinius žvėris. Jie keliaus visur, kur galės rasti tokio maisto. Išties dažnai laukai, kuriuose laukiniai žvėrys randa maisto, yra prie pat kelio“, – pasakoja gamtininkas.
Jo teigimu, taip maitintis keliauja ne tik stambieji, bet ir smulkieji žinduoliai – šeškai, kiaunės, kurie aktyviausiai juda nakties metu. „Ežiai jau yra sumigę, tačiau barsukai, lapės vis dar gali išbėgti į kelią. Vairuotojai, susidūrę su tokiais laukiniais gyvūnais, dažnai net nesupranta padarę eismo įvykį“, – pastebi gamtininkas.
Susidūrus su gyvūnu, draudžiama palikti įvykio vietą. Tai prilygsta pabėgimui iš eismo įvykio vietos ir gresia nuo 600 iki 850 eurų bauda su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.
Briedžių elgesys – mažiausiai prognozuojamas
Pasak M. Čepulio, būtina atkreipti dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu vyksta medžioklės su varovais, kai žvėrys yra baidomi iš savo įprastų vietų ir priverstinai daugiau keliauja. Gamtininkas sako, kad šis faktorius taip pat gali prisidėti prie dažnesnių susidūrimų su laukiniais gyvūnais mūsų šalies keliuose.
M. Čepulio teigimu, šernų Lietuvoje yra gerokai sumažėję, todėl ir susidūrimų su jais pastaraisiais mėnesiais yra gerokai mažiau. „Dažniausiai eismo nelaimės įvyksta, kai į kelią išbėga stirnos, o pačios skaudžiausios avarijos – tai susidūrimai su briedžiais. Elniai ir stirnos yra atsargesni, jei jie nėra išgąsdinti, šie žvėrys dažnai sustoja prieš kelią ir apžiūri aplinką, nebėga visiškai aklai į važiuojamąją dalį. Tuo tarpu briedžiai neturi tokios stiprios savisaugos, jie į kelią bėga nežiūrėdami“, – kalba gamtininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai turėtų žinoti taisyklę: jei bėga vienas žvėris, iš paskos sulauksite ir daugiau jo gentainių. Paskui pirmąjį gyvūną bėgantys žvėrys seka jį nesustodami ir nebežiūrėdami aplinkui. „Vos pamačius gyvūną vairuotojai turėtų stabdyti automobilį ir žinoti, kad paskui vieną laukinį gyvūną gali sekti ir kiti. Jei pakelėje vairuotojai pamato blizgančias akis, turi nedelsiant stipriai mažinti greitį“, – tvirtina M. Čepulis.
Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad paisyti kelio ženklų, kurie įspėja apie laukinius gyvūnus, yra būtina. „Siekdami sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais pasekmes, vairuotojai miško teritorijoje turėtų rinktis saugų – 60-70 km/val. – greitį. Tikimybė partrenkti žvėrį tuomet gerokai sumažėja“, – pataria M. Čepulis.
Jo teigimu, vairuojant dieną, gyvūnus pamatyti yra nesudėtinga, tačiau tamsiuoju paros metu – kur kas sudėtingiau. „Ypatingai svarbu, kad automobilio žibintai šviestų tinkamai – būtų gerai sureguliuoti. Reikėtų įsijungti priekinius priešrūkinius žibintus, nes jie labiau apšviečia kelkraščius“, – sako gamtininkas.
