Netrukus prasidėsiantis medžioklės sezonas ir kelių remonto bei tiesimo darbai sutrikdo laukinių gyvūnų įpročius. Aplinkosaugos specialistai pataria vairuotojams būti atidiems dėl vykdomų kelio darbų ir naujų kelio ruožų, kurių laukiniai gyvūnai dar nėra įpratę vengti.
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, kelių asfaltavimo ir remonto darbai, ypač šalia miškų ar kitų gyvūnų buveinių, kelia didelį stresą laukiniams gyvūnams, sutrikdo nusistovėjusias jų judėjimo trajektorijas. Remonto darbai sukelia daug triukšmo, pasikeičia įprastas eismo srautas, tokiose vietovėse atsiranda daug naujų ir neįprastų kvapų.
„Paprastai vykdant tokius darbus žvėrys pasitraukia ir persikelia į kitas vientas, kur atsiranda kur kas didesnė jų koncentracija. Tiesa, jeigu remontuojama ilga atkarpa, žvėrys gali rasti ramesnį jiems tinkamą praėjimą ir visai netikėtose, gana judriose vietose. Dažniausiai taip elgiasi stirnos“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Jo teigimu, gyvūnams reikia daug laiko priprasti prie naujų kelių, todėl ten, kur vyksta remonto darbai, reikėtų būtinai laikytis nustatytų greičio ribojimų.
Kanopiniai gyvūnai – pavojingiausi eismo nelaimėse
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Katilienės, pusė registruojamų susidūrimų įvyksta su stirnomis. Nors palyginus su visais eismo įvykiais, susidūrimai su laukiniais gyvūnais sudaro nedidelę dalį, jų nuostoliai yra pastebimai didesni. Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 1 700 eurus.
Anot gamtininko S. Paltanavičiaus, stambieji kanopiniai žvėrys, kurie turi daugiausiai reikšmės eismo įvykiuose, rudenį šiek tiek keičia elgseną. „Visų pirma, stirnų bei danielių jaunikliai – jau dideli, taigi, bendroji banda gerokai pagausėjo, žvėrių skaičius šiuo metu – gerokai didesnis. Vakarais, rytais ir naktį jie keliauja nors ir į netolimas maitinimosi vietas, taigi – gali kirsti kelius“, – sako S. Paltanavičius.
Jo teigimu, briedžai ir taurieji elniai rujoja iki spalio vidurio, tokiu metu yra labai judrūs, aktyvūs visą parą, jų galima tikėtis netradicinėse žvėrių laikymosi vietose. Be to, tokiu metu elniai susitelkia į kelių ar keliolikos žvėrių grupes ir keliaudami pateikia sunkiai išsprendžiamą problemą: per kelią perėjus keletui žvėrių, niekas nežio, ar jų dar bus, ar galima važiuoti saugiai.
„Rudenį Lietuvos keliuose dažnos lapės, kiškiai, ūdros ir bebrai, mangutai. Nors šie gyvūnai nėra patys pavojingiausi eismo nelaimėse, tačiau vairuotojai turi jausti atsakomybę ne tik už automobilį, bet ir už gyvūno žūtį. Potencialiai žmogui ir jo automobiliui pavojingi visi kanopiniai žvėrys – šernas, briedis, taurusis elnias, stirna, danielius“, – teigia S. Paltanavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad rudens pradžioje elnių, stirnų ar danielių mitybinės migracijos nebūna itin aktyvios, tačiau nuo spalio pabaigos jos būna išties intensyvios: žvėrys į maitinimosi vietas eina tamsiuoju paros metu, traukia į pastovias žiemojimo vietas, tad gali kelius kirsti mums neįprastose vietose.
Susiję straipsniai:
- Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
- Įspėjimas vairuotojams – karantinas laukiniams gyvūnams „negalioja“
- Apklausa: Lietuvos vairuotojai labiausiai nerimauja dėl stabdžių
- Sudarytas avaringiausių Lietuvos gatvių penketukas
- Siūloma didinti vilkų sumedžiojimą, vilkų gynėjai – pasisako prieš (video)
- Automobilių elektronikos gedimai kelyje – vis dažnesnis iššūkis vairuotojams
- Draudikai primena, kur nederėtų statyti automobilio
- Su dygliuotomis padangomis bus galima važinėti ilgiau
- Automobilių dalių vagims karantinas – „pats darbymetis“, įspėja draudikai
- Laisvėjant karantinui būtina pasirūpinti ir automobiliu
- Nuo audrų vienodai nukentėjo tiek būstų, tiek automobilių savininkai
- Net ir mažos vairuotojų nuodėmės gali baigtis skaudžia nelaime
- Saugos diržai svarbūs ir keturkojams
- Iš pažiūros nekaltas automobilių pardavėjų poelgis gali atsisukti baudomis
- Griežtinamos transporto priemonių draudimo taisyklės
- Neverta tikėti prasimanymu, kad reikia tausoti rankinį stabdį
