Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija baigė derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, pernai tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore. Pasirašius sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, baigtas sudėtingas etapas, kurio metu sutarta dėl paslaugų apimties, kokybinių reikalavimų, preliminarių projektavimo terminų ir galiausiai – projektavimo paslaugų kainos.
Įskaitant akustikos projektą, kuris patikėtas šios srities lyderiams japonų specialistams, Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo paslaugų kaina sieks 6,989 mln. (su PVM).
„Paradoksalu, kad tokią svarbią Vilniui sutartį pasirašome tada, kai bene visame pasaulyje koncertų salių veikla sustabdyta. Bet ši situacija, tikiu, greitai pasikeis, o mes tą „muzikinę pauzę“ išnaudosime parengti solidžiam projektui, ir galiausiai ateis diena, kai Vilniuje vyks pasaulinio masto kultūros renginiai“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pernai tarptautinį atvirą architektūros konkursą laimėjusi dešimties architektų komanda „Arquivio Arquitectura“ ateities darbams jungtinės veiklos sutartimi pasitelkė didelę projektavimo patirtį Lietuvoje turinčią architektūros studiją „Cloud architektai“ – tai įprasta užsienio įmonių praktika, užtikrinanti sklandesnį projektavimo procesą.
Nacionalinės koncertų salės projekto finansuotojai Kultūros ministerijai pabrėžus projekto akustinės dalies parengimo reikšmę, užduotis patikėta akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“. Daugybę įgyvendintų koncertų salių projektų savo darbų sąraše turinti „Nagata Acoustics“ komanda pabrėžia, kad skrupulingai ieškodama sprendinių naudoja unikalią metodiką ir kartu sėkmingai taiko kompiuterines technologijas. Planuojama, kad siekiant aukščiausios garso kokybės jis bus modeliuojamas ne tik virtualiai, bet ir pastačius realų, tik gerokai mažesnį, salės prototipą.
Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones). Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.
Laikas susivokti ir ištaisyti klaidingą pavadinimą: turėtų būti ,,Lietuvių tautos namai”, o ne ,,Nacionalinė koncertų salė”. Gerb.Žaliųjų valstiečių pirmininke Gerb.R.Karbauski bei Kultūros ministerijos vadove M.Kvietkauskai, malonėkite skubiai ištaisyti minėtą klaidą.
Jei yra niašnl susivienijimas, tai kodėl negali būti niašnl salė?
juk vien projektas ~7 mln. atneš, o kur medžiagos, statyba, įranga ir t.t.?
Mes ne kokie prasčiokai, kad už variokų saują ko nors imtumės – mes vien už susibūrimą kavutei per 40 ,,gabalų” pasiimam. O čia tau ne kavutė 🙂
Negadinkit rimto biznio, nesikiškit, vyrai!
Iš patirties: svarbiausia, kad sąmata būtų sustambinta!
7 mln. bus atseikėti ispanams vien už projektavimą, pinigai iškeliaus iš šalies. Niekas neužfiksuos, jeigu bus “atkatas”. Nemanau, kad mūsų architektai galėtų laimėti panašų konkursą Ispanijoje.
Ir aš nemanau, nors turime geriausius architektus dar nuo prieškario laikų. Keista, keista…
Chočešj žitj – umej vertetsia!
Iki šiol, regis, visa tai – kas nacionalinio ir pasaulinio masto, yra galima tik Kaune… Tad gali būti, kad bus “nukelta” į tą salą Kaune ir nacionalinė koncertų salė. Ogi tie super “Rail Bailystok” traukiniai irgi tik į Kauną važinės… O kiek pasaulinės publikos Kaunan suplūs laivais nacionališkai iškasus Nemuną…
Kita vertus, žiūrėkime, sostinėje per tą 30 metų už valstybės pinigus kaip ir nėra pastatyta nė vieno nacionalinio masto pastato. Netgi atvirkščiai – jie griaunami. Profsąjungų rūmai nugriauti, Lietuvos kino teatras nugriautas, Sporto rūmai nenaudojami, Centrinis paštas bebaigiantis dienas.
Panašu, kad ir stadionas nacionalinis, nepastatytas sostinėje, jau Kaune dygsta arba va, irklavimo bazė Trakuose bando žole užželti, o pasaulinio lygio bazė, kaip girdime, dygsta – Kaune…
O kurgi sėdi tasai pats tokią nacionalinę antipolitikėlę Lietuvoje vykdantis irgi knieti nacionališkai išvysti, ar ne…
Prisimenate – ar Zuokas kėlė balsą dėl to, kad Vilniui neatseikėjama tokia mokesčių dalis, kokia turėtų būti SOSTINEI skiriama, turint galvoje, kad ji turi reprezentuoti valstybę, kad čia turėtų būti daug kas rengiama (įv. ceremonialai).
Ko gero, visa tai strateguojanti grupė aiškina sostinės apleidimą tuo, kad ,,vis vien Vilnių lenkai atims, tai nešvaistykime jam pinigų”. Nors tikroji priežastis visai kita, o šia tik dangstosi.
Viena yra aiškiau negu aišku, kad Vilniui reikalingas meras, suprantantis sostinės daromo įspūdžio reikšmę valstybei apskritai, o Lietuvai – dar ir tai, kad ja nuo amžių yra ir bus Vilnius.
Pats laikas jau darytis savo aplinkose, atmintyse tokio asmens į sostinės merus, kad artėjant rinkimams 60-70 % Vilniaus žinotume ką juo rinksime ir kad vėl per rinkimus nebūtume įsprausti į kampą – Šimašius arba Zuokas.
Tik turint Lietuvą, jos sostinę labiau už save mylintį merą, bus galima atsispirti tam dešimtmečiais vykusiam valstybės valdžių politikos antivilniškumui…