Lapkričio 19 d. suėjo penkiasdešimtmetis Vilniaus metro istorijoje. Dokumentas, kurio kopiją, kad ir kiek apipaišytą, čia pateikiama, pradėjo pamatą Vilniaus metropoliteno sumanymo raidai. Mašinėle atspausdinto ir laiko išblukinto lapo vienas iš teiginių skamba taip (kalba netaisyta):
„9. Atlikti variantą su greituminiu tramvajumi ir palyginti jį su kitais variantais.“
Tuometinės (1970 m.) Vilniaus valdžios sprendimą suderino sostinės vyriausiasis architektas G. Valiuškis ir patvirtino vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas (vicemeras – šiandieniniais pavadinimais) V. Staškus, vėliau, beje, ilgametis Miesto statybos projektavimo instituto vadovas.
Greituminis tramvajus – ne visai tikęs vertimas iš lengva ranka sukurto rusiško termino. Pasaulyje net pats metropolitenas vadinamas įvairiai – metro (Prancūzijoje), U–Bahn (Vokietijoje), underground (Didžiojoje Britanijoje), subway (JAV)… O bandymas ieškoti mažesnių klasikinio metropoliteno variantų tik dar labiau didina painiavą: lengvasis metropolitenas, mažasis (mini) metro, premetro… Na, ir, žinoma, greituminis tramvajus, su tramvajumi neturintis nieko bendra, nes yra ne gatvės transportas, o geležinkelio sistemos dalis, nuo didžiojo savo brolio, metropoliteno, tik sąstato ir stočių dydžiu ir besiskiriantis.
1983 metais parengtoje Kompleksinėje Vilniaus miesto transporto išvystymo schemoje jau atsirado dvi naujos transporto rūšys – metropolitenas ir lengvasis metro (vadintas greituminiu tramvajumi).
Išanalizavusi padėtį Sovietų Sąjungos Plano komiteto žinovų komisija pateikė pasiūlymą Vilniuje statyti lengvąjį metro, jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal metropolitenui keliamus reikalavimus.
Po sprendimo visi ėmėsi darbo. Techniniam ekonominiam pagrindimui (TEP) parengti buvo pajungti šios srities žinovai iš visos Sovietų Sąjungos. Projektavimo darbus atliko Miestų statybos projektavimo institutas, topografinius, geologinius, inžinerinius tyrimus – Inžinerinių tyrinėjimų institutas, Maskvos CNIIP skaičiavo srautus, Charkovo metro projektavimo institutas atliko požeminės dalies, Kijevo ir Peterburgo institutai – antžeminės dalies projektavimo darbus… Daug padėjo sąjunginis Kompleksinių transporto problemų tyrinėjimų institutas.
1990-aisiais jaunai mūsų valstybei svarbesni buvo kiti darbai, tad metro projektas buvo sustabdytas.
2020-aisiais Maskvos sprendimas Vilniuje statyti lengvąjį metro negalioja, o iš Briuselio tokių nurodymų nėra… Negi lauksime 100 metų jubiliejaus?
Vis dėl to, kadangi paveldo restauratoriai jau įgavo šiokį tokį svorį, pavyko tą sprendimą stumti, tolinti, kad būtų apsaugotas senamiestis, kurio didžioji dalis stovi ant gausių sraunių požeminių upelių bei šaltinių, ir nukreipti partinio-ūkinio aktyvo dėmesį į kabamąjį tramvajų, turėjusį sujungti naujuosius ,,miegamuosius” su sostinės centru.
Suprantama – kai imamasi tokio masto statybos, pinigėliai irgi plauks srauniais galingais kanalais.
Ar tramvajaus propaguotojai trokšta tapti ir tais, kas tikrove pavers legendą apie prasmegusį Vilnių? Suprantu, kad NT verslas tuo suinteresuotas – kuo daugiau namų sugrius nuo vibracijos, ar bent sutrumpės jų saugios eksploatacijos trukmė (pradžioje nuo požeminių statybos darbų, vėliau – nuo metro keliamos vibracijos), tuo labiau augs naujų namų statybos poreikis…
Kažkokia nesąmonė – metro. Žmonių mažai, o knistis po žemėmis Vilniaus senamiestyje nepatartina ir pavojinga. Bet yra kas nori drumsti vandenį. Štai atrado popieriuką, kuriam 50 metų! O jeigu išsiubuos tą durną idėją, kiek pinigėlių nutekės į kelių verslininkų ir kelių politikų kišenes… Verčiau rūpintis jaunosios kartos švietimu, kad užaugtų išsilavinę tėvynės patriotai, o ne varjotai.
Studijos buvo? Kiek jų buvo? Kiek kainavo? Kas laimėjo? Kiek studijų dar bus ? Kiek kanuos? Kas laimės? O gal nebuvo jokių studijų? Kur pasiskaityti apie tai?
Tai kėsinimasis ir į UNESCO saugomo paveldo, ir į Konstitucijos garantuojamą privataus turto saugumą, ilgaamžiškumą.
Va būtent – anksčiau Maskva nurodinėjo kaip gyvent ir ką statyt, dabar Briuselis. O sava galvele vis nesinori naudotis ir suvokti, kad tas metro Vilniuje reikalingas lygiai tiek pat, kiek šuniui penkta koja…
Ir galvojo jie galvelėmis, nes galvų tiesiog neturėjo 🙂
Mokslininkas siūlo alternatyvą metro ir greitajam tramvajui – tuneliai Vilniuje išspręstų daugiau problemų
– alfa.lt/aktualijos/vilnius/mokslininkas-siulo-alternatyva-metro-ir-greitajam-tramvajui-tuneliai-vilniuje-issprestu-daugiau-problemu/308982/
Ar didelis skirtumas tarp tuneliu judančio metro ir kito transporto keliamų virpesių ir jų keliamo pavojaus Senamiestyje bei Naujamiestyje, kur itin daug požeminių šaltinių bei upelių?