Šiuo metu Seime svarstomas nutarimo projektas dėl Vilniaus metropoliteno paskelbimo ypatingos valstybinės reikšmės projektu. Trečiadienį, lapkričio 4 d. jį nagrinėjantis Ekonomikos komitetas priimti sprendimo nesiryžo ir nusprendė paprašyti Vyriausybės ir savivaldybės išvadų šiuo klausimu.
Vilniaus metro pripažintus ypatingos valstybinės svarbos projektu, būtų pasiųsta žinią pasaulio finansinei ir verslo visuomenei, užsiimančiai tokių projektų finansavimu ir realizavimu. Politinis apsisprendimas skatintų užsienio investuotojus domėtis Vilniaus metro ir leistų jiems planuoti investicijos į jo statybą.
Ryžtingi politiniai sprendimai sostinės susisiekimo klausimu yra būtini. Nors per pastaruosius keletą metų Vilniuje buvo nutiesta daugybė kilometrų dviračių takų, susiaurinta ne viena gatvė, įdiegta moderni šviesoforų valdymo sistema, eismo situacija ne tik kad negerėjo, bet tolydžio blogėja. Spūstis kasmet padidėja 2 proc. Navigacijos technologijų įmonės „Tom Tom“ duomenimis, 2017 m. kamščiuose praleidome 154 val., 2018 m. – 156 val., 2019 – 167 val. Tai yra viso mėnesio darbo valandų skaičius.
Palyginimui – Helsinkyje, Osle, Kopenhagoje ir kitose panašaus dydžio miestuose, kuriose veikia metro sistemos, spūstys yra maždaug 30 proc. mažesnės nei Vilniuje.Šiemet minime metro idėjos 50-ies metų sukaktį. 1970 m. buvo priimtas sprendimas išnagrinėti lengvojo metro teikiamas galimybes miesto susisiekimui. Dar po keleto metų pasiūlyta šios transporto priemonės trasų schema, atlikti geologiniai ir inžineriniai tyrimai, rengta techninė medžiaga šiai sistemai įdiegti. Atkūrus nepriklausomybę, prie metro idėjos grįžta 2003 m. Dar po 15 m., 2018-aisiais, LR Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris nustatė teisnius metro statybos aspektus.
