Kovoje su vėžiu didžiausia vieningai gydytojų įvardijama problema – liga nustatoma per vėlai. Tačiau tobulėjančios medicinos technologijos jau leidžia kovoti ir su ketvirtos stadijos vėžiu, kuris anksčiau buvo prilyginamas mirties nuosprendžiui.
Taikinių terapija – proveržis gydant vėžį
„Onkologinių ligų gydymas keičiasi ir keičiasi, palyginus, labai sparčiai. Vien per pastaruosius keletą metų atsirado gydymo būdų, leidžiančių sustabdyti nevaldomą vėžinių ląstelių dauginimąsi tokiais atvejais, kai prieš dešimtį metų tektų tik skėstelti rankomis ir taikyti požymių gydymą stengiantis ligoniui suteikti kuo pilnavertiškesnį gyvenimą tiek, kiek leis liga“, – sako onkologas, doc. med. dr. Vincas Urbonas.
Pasak gydytojo, šiuo metu jau pakankamai sėkmingai chirurginėmis ir radiologinėmis priemonėmis gydomas 1–3 stadijos vėžys. Nustačius ketvirtąją stadiją, kai vėžys jau išplitęs, paprastai žinovų būrį papildydavo onkologas chemoterapeutas, taikantis sisteminį gydymą – tai buvo bene vienintelė veiksminga priemonė bandyti įveikti visame kūne išplitusias vėžio ląsteles, nors ir su pasitaikančiais nemaloniais šalutiniais gydymo reiškiniais.
„Tačiau onkologija pastaruoju metu į priekį juda tikrai milžiniškais žingsniais. Naujoviškų vaistų prieinamumas vis dar nėra toks, kaip JAV ar daugelyje Vakarų Europos valstybių, tačiau ir su esamais naujoviškais onkologiniais vaistais daugeliui ligonių pavyksta sustabdyti net ir išplitusį ketvirtos stadijos vėžį“, – kalba V. Urbonas.
Susirgti gali kiekvienas
Kaip pasakoja onkologijos žinovas, susirgti vėžiu gali praktiškai visi žmonės, dėl įvairių priežasčių įvykus pokyčiams ląstelės genetinėje medžiagoje (mutacijoms), kurios lemia nevaldomą ląstelių dauginimąsi. Šį dauginimąsi lemia tam tikri genų pokyčiai, kurie „išjungia“ ląstelių dauginimosi stabdymo mechanizmą.
Paprastai būna trys pagrindinės genų pokyčių rūšys. Kalbant vaizdžiai, jei įsivaizduotume, kad genomas yra milžiniškas keturių besikartojančių tam tikra tvarka raidžių kodas, tai kai kuriais atvejais kode vieną raidę pakeičia kita, antru atveju į kodą įsiterpia viena ar kelios papildomos raidės, kurių neturėtų būti, trečiu – kai kurios raidės iš kodo iškrenta. Vienas ar keli genomo pakitimai sukelia onkologines ligas.
„Prie tam tikrų onkologinių susirgimų atliekant genetinius tyrimus galime nustatyti mus dominančius pokyčius ir skirti sisteminį gydymą, taip vadinamą taikinių terapiją. Tai reiškia, kad mes skiriame vaistą, kuris esant konkrečiam pokyčiui suvaldo jo poveikį ir vaizdžiai šnekant išjungia nevaldomą ląstelių dauginimąsi“, – aiškina doc. V. Urbonas.
Ilgalaikis gydymo poveikis
Šiuo metu yra priešvėžinių vaistų, nukreiptų į tam tikrus pokyčius ir ši terapija yra pakankamai veiksminga. „Žinoma, kol kas nėra tokio vaisto, kuris darytų stebuklus. Net ir gavus atsaką į gydymą, dažnai vėžinės ląstelės prisitaiko prie skiriamo vaisto ir tada turime keisti skiriamus vaistus į kitus. Tačiau turime ir teigiamų pavyzdžių – kai skiriant gydymą turime teigiamą imuninės sistemos atsaką ir liga ne tik nustoja plisti, bet ir mėnesių mėnesiais neatsinaujina. Prieš dešimt metų tai prilygtų stebuklui“, – pastebėjimais dalinasi doc. V. Urbonas.
Gydymo sėkmė priklauso nuo onkologinės ligos tipo bei genetinių pokyčių, stadijos, skiriamo gydymo. Bet šiuo metu rodikliai gana teigiami – nors sergamumas vėžiu turi polinkį didėti, tačiau mirštamumas po truputį mažėja dėl šiuo metu daugeliui prieinamo naujoviško gydymo.
Gydytojas kiek apgailestavo, jog Lietuvoje naujoviškų onkologinių vaistų prieinamumas vis dar nėra toks kaip kitose išsivysčiusiose vakarų valstybėse. „Tačiau būkime teigiamai nusiteikę. Tikiu, kad onkologinių vaistų prieinamumas gerės ir mes kaip ir mūsų kolegos vakaruose turėsime galimybę visas esamas mokslo naujoves onkologijoje taikyti kasdieninėje savo praktikoje“, – sako doc. V. Urbonas.
