Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos sutrikimas yra širdies nepakankamumas, dėl kurio kasmet į ligoninę patenka apie 35 tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtadalis jų per vienerių metų laikotarpį miršta, o du trečdaliai pakartotinai gydomi ligoninėse. Sveikatos priežiūros žinovų teigimu, šią grėsmingą statistiką galima pagerinti, tačiau tam svarbu taikyti bendras apsaugos ir gydymo priemones – tarp jų ir veiksmingas ambulatorines sergančių asmenų konsultacijas po gydymo ligoninėje.
Širdininkams – specialios konsultacijos
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė sako, kad siekiant sumažinti sergamumą širdies nepakankamumu ir mirtingumą nuo šios ligos būtina plėsti pritaikytų gydymo paslaugų prieinamumą ir gerinti kokybę.
„Vertindami sergamumo statistiką matome, kad maždaug vienas iš keturių į ligoninę dėl širdies nepakankamumo patekusių žmonių neišgyvena daugiau nei metus, o dviem trečdaliams prireikia pakartotinio gydymo ligoninėse. Tai rodo, kad po pirminio gydymo ligoninėje šie sunkūs ligoniai gauna per mažai dėmesio ir žinių apie tolimesnį ligos gydymą. Po gydymo ligoninėje širdies nepakankamumu sergantys gyventojai neretai grįžta prie tokio gyvenimo būdo, kuris dažnai nepadeda ligos suvaldyti, pagerinti ligonio gyvenimo kokybės ir ligos eigos“, – sako prof. J. Čelutkienė.
Žinovės teigimu, Lietuvoje siekiama pakeisti širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams siūlant pritaikytas gydymo ir konsultacijų paslaugas, kurių prieinamumą stengiamasi didinti. Tokios paslaugos suteikia galimybę ligoniams po gydymo ligoninėje 4 kartus per metus gauti gydytojo kardiologo ir širdies nepakankamumo slaugytojo konsultacijas, per kurias parenkamas individualus gydymo planas ir ligoniams bei jų šeimos nariams rengiami mokymai apie ligą, jos priežiūros ir apsaugos nuo pablogėjimo būdus, ligoniai mokosi tinkamos gyvensenos ir savirūpos įpročių.
Padeda pagerinti sergamumo rodiklius
„Širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams itin svarbu ne tik vartoti gydytojų paskirtus vaistus, bet ir prižiūrėti save, stebėti savo būseną, tinkamai maitintis. Tačiau ne visi ligoniai turi tam tinkamų žinių. Dėl to pritaikytos konsultacijos sergantiems širdies nepakankamumu yra išties svarbios ir gali padėti sumažinti mirtingumo nuo šios ligos rodiklius ir pakartotinių gydymų ligoninėse skaičių“, – teigia prof. J. Čelutkienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2018 m. statistika rodo, kad pritaikytas širdies nepakankamumu sergantiems gyventojams skirtas paslaugas gavusių ligonių mirtingumas per 12 mėnesių laikotarpį buvo daugiau kaip dukart mažesnis nei tokių paslaugų negavusiųjų (gavusiųjų – 6 proc., negavusiųjų – 14 proc.). Be to, tik 36 proc. pritaikytas paslaugas gavusių ligonių per 12 mėnesių prireikė pakartotinio gydymo ligoninėje. Galima palyginti: maždaug pusei konsultacijų negavusių ligonių teko vėl gultis į ligoninę.
Ne tik gydo, bet ir moko
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė taip pat įsitikinusi, kad paslaugų širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams, kurių Lietuvoje praėjusiais metais buvo apie 90 tūkst., svarba yra didelė, ir jos leidžia pasiekti daug geresnių gydymo rezultatų.
„Šios paslaugos apima tiek tiesioginį gydymą, tiek ligonio konsultacijas, padedančias ligoniui pačiam geriau valdyti ligą. Gydytojas kardiologas apsilankius ligoniui įvertina ligos sunkumą ir nustato esamą ligonio būklę, skiria ir pritaiko gydymą vaistais, nustatyto įsodinamų prietaisų ir chirurginio gydymo poreikį, taip pat stebi atsaką į gydymą ir vertina galimą širdies persodinimo ar dirbtinio skilvelio poreikį. O profesionalios slaugytojos suteikia ligoniui ir jo artimiesiems būtinas žinias apie ligą, tinkamą savirūpą ir gyvenimą sergant širdies nepakankamumu, padeda prisitaikyti prie skiriamų vaistų derinio“, – sako I. Cechanovičienė.
Anot žinovės, kiekvienas toks apsilankymas pas gydytoją trunka apie 1,5–2 val. Be to, ligoniai raginami ir patys namuose stebėti savo arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, svorį, skysčių suvartojimą ir išskyrimą, o pastebėjus reikšmingus nuokrypius ar pasikeitus požymiams – kreiptis į slaugytojas ar gydytojus telefonu.
„Toks pritaikytas gydymas leidžia ilgam pagerinti ligonio būklę, grąžinti jam darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą, atitolinti ligos paūmėjimus ir gyvenimo pabaigą. Šios paslaugos teikiamos pagal Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos nustatytus sveikatos priežiūros standartus, o jas teikiantys gydytojai turi specialius gebėjimus ir yra aprūpinti būtina įranga. Visa tai leidžia ligoniams gauti aukšto lygio sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia I. Cechanovičienė.
Sveikatos priežiūra – vis veiksmingesnė
Šiuo metu pritaikytas kardiologų ir slaugytojų konsultacijas širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams teikia 13 šalies sveikatos priežiūros įstaigų, o iš viso tokios paslaugos per 2020 m. pirmą pusmetį suteiktos beveik 300 ligonių. Visgi tokių paslaugų poreikis yra gerokai didesnis, todėl siekiama, kad visoje Lietuvoje iš viso veiktų bent 32 pritaikytas paslaugas su patarimais ir mokymais širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams teikiantys kabinetai. Tam būtini papildomi finansai, ir jų ketinama gauti pasinaudojus Europos Sąjungos fondų lėšomis.
„Siekiant užtikrinti pritaikytų gydymo paslaugų veiksmingumą taip pat labai svarbu nustatyti tinkamus ir aiškius šių paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo bruožus. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kardiologų draugija ir širdies nepakankamumo gydymo paslaugas teikiančiais žinovais yra parengusi patvirtintą rodiklių sąrašą, kuris padės užtikrinti ligoniams teikiamų paslaugų kokybę. Šie rodikliai numato, kad paslaugos per 30 dienų turėtų būti suteiktos ne mažiau kaip 40 proc. ligoninėse gydytų ar pirmą kartą apie ligą išgirdusių širdies nepakankamumu sergančių ligonių. Tai prisidėtų prie pastangų pagerinti sveikatos paslaugų kokybę, didinti jų veiksmingumą ir saugumą, taip pat pasiekti geresnį gydymo rezultatą“, – įsitikinusi I. Cechanovičienė.
Žinovės teigimu, nors iššūkių dar išlieka nemažai, pažanga Lietuvoje stebima daugelyje sveikatos priežiūros sričių. Tai rodo, kad ir širdies nepakankamumo gydymo kokybę galima pagerinti ir sumažinti sergamumo rodiklius.
„Sveikatos priežiūros srityje Lietuvoje pasiekta tikrai nemažai – pritaikytuose centruose ligoniams teikiama speciali sveikatos priežiūra sergant ūminiu miokardo infarktu, insultu; sunkių traumų atvejais, gydant onkologines ligas šiandien garantuojama visapusiška, savalaikė ir veiksminga pagalba. Stebimas miokardo infarkto su ST pakilimu sergamumo, gydymo trukmės ir mirštamumo mažėjimas. Taip pat nuosekliai gerėja onkologinių ligų gydymo rodikliai. Taigi pastangos skatinti apsaugą nuo ligų, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą duoda rezultatų. To svarbu siekti ir širdies nepakankamumo gydymo srityje“, – teigia I. Cechanovičienė.
