Gegužės 24 d. Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje lankėsi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir kiti savivaldybės atstovai, kurie valdančiajai frakcijai pristatė „Mokslo salos“ projektą.
Kauno Nemuno saloje ruošiamasi įkurti nacionalinės svarbos mokslo centrą, kuris pritrauktų lankytojus ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš užsienio šalių. Šis centras, kitaip nei įprasti muziejai, bus interaktyvus, ekspozicijos besikeičiančios, o eksponatai – skatinantys pažinti žmogų, jo sąsajas su aplinka, įvairius mechanizmus. Tokių centrų veikimas pagrįstas ne eksponato stebėjimu, o jo išmėginimu. Panašių centrų yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Koperniko mokslo centras Varšuvoje. Mokslo populiarinimo centrą Kaune statyti nuspręsta po atrankos, kurioje su savo pasiūlymu taip pat dalyvavo Vilnius.
„Pasaulinė praktika rodo, jog tokie centrai įkuriami ne šalių sostinėse ir tai yra logiška. Mes manome, kad Kaunas tokiam centrui yra kur kas tinkamesnis. Visų pirma, Kaunas yra akademinis miestas. Antra, jis yra geografinis šalies centras – 100 km spinduliu gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Ir trečia, Kaune koncentruojasi inovacijas kuriantis verslas“, – teigė Kauno meras, visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Sumanymas skleisti mokslo žinias tokiu būdu susilaukė didelio LVŽS frakcijos palaikymo. Frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad tokios vietos ypač svarbios jauniems žmonėms siekiant didinti jų susidomėjimą mokslu ir galimybes praktikoje taikyti teorines žinias.
„Tokie centrai ypač reikalingi, kol kas žmonės iš Lietuvos vyksta į Tartu ar Varšuvą lankyti panašių įstaigų. Labai norėtųsi, kad jiems to daryti nereiktų ir „Mokslo sala“ būtų įkurta Lietuvoje. O ir vieta – labai graži, infrastruktūros prasme patogi. Ši idėja jau turi mūsų palaikymą“, – sakė R. Karbauskis
„Tai istorinis įvykis, įrodantis, jog nacionalinės reikšmės objektai gali būti vystomi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Kaip „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, taip ir šis centras bus visos Lietuvos mokslo centras. Dabar belieka pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti pagrindinį tikslą, kad 2018 metais mokslo centras jau būtų pastatytas. Tikiu, jog ateityje šis centras atsidurs atvirutėse apie Kauną“, – džiaugėsi Kauno meras V. Matijošaitis.
Kauno projektą „Mokslo sala“ remia didžiausios Kauno verslo įmonės, visi Kaune reziduojantys bei Klaipėdos ir Šiaulių universitetai. Palaikymą „Mokslo salos“ projektui yra išreiškę: Kolegijos rektorių asociacija, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos mokslo taryba.
O kur gi tas vis LVŽS linksniuojamas regionų vystymas šiuo atveju. Dabar po ta regionų vystymo priedanga viskas valstybiškai imta kišti Kaunan ir dar saloje. Pats Kaunas ne ta vieta, kad pagal išsivystymą turėtų teisę eiti po vystytinų regionų vėliava. Be to, koks čia privalumas tos salos. Jeigu jau salų reikia, tai kodėl tokį centrą nekūrus kokiose Trakuose, Dubingiuose ar pagaliau Kernavėje kur jaunimas atvykęs išmėginti mokslo pasiekimų pagrindu įrengtų mechanizmų, patirti triukų turėtų galimybę susipažinti ir su Lietuvos istorija, konkrečiomis jos istorinėmis vietomis. Va tokiu atveju regionai iš tikrųjų gautų impusus vystytis. Be to, tuos mokslo triukus be abejonės bus galima matyti ir televizuoriuose, kompiuteriuose. Taigi tą “Mokslo salą” kurti Kaune visiškas nesusipratimas. Be to, ir pats užmojis daryti mokslo populiarinimui vieną centrą, o ne, pvz., tai daryti pagal atskiras mokslo sritis kuriant tas populiarinimo vietas atitinkamai atskiruose šalies miestuose, miesteliose. Taigi LVŽS vykdomas Kauno šefavimas darosi tendencija, įtartinas, kaip ir ta vykusi atranka dėl vietos šiam centrui. Tad Seimui centro idėjos apskritai derėtų atsisakyti, o tą mokslo populiarinimą išdėstyti atitinkamai keliose vietose ir vietoje centro imtis centrelių projekto – tikro regionų vystymo.