Ką reikėtų žinoti, norint gydytis Europos šalyse?

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša, kad žmonės patys gali rinktis sveikatos priežiūros paslaugų tiekėją kitoje šalyje,  nepriklausomai nuo to, ar tai yra privati, ar viešoji įstaiga, susimokėti už paslaugas, o Lietuvoje – gauti kompensaciją. VLK pabrėžia, kad apdraustojo išlaidos kompensuojamos tik tokiu atveju, jei prieš išvykstant gydytis į užsienį Lietuvoje buvo gautas siuntimas iš sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

„Gydytojo siuntimas prieš važiuojant gydytis į Europos šalis yra privalomas. Šiam siuntimui galioja tie patys reikalavimai, kaip ir gydantis Lietuvoje: turi būti nurodyta jo išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos diagnozė, atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai, informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Jeigu pacientas išvažiuoja gydytis svetur, neturėdamas gydytojo siuntimo,  grįžęs nebegali kreiptis į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo“, – įspėja Šiaulių TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė.

Norėdamas gauti kompensaciją, apdraustasis arba jo atstovas, ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vaistų ir medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių išdavimo valstybėje, kurioje gydėsi, TLK pateikia: rašytinį prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą jo kopiją; medicinos dokumentus arba jų kopijas, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, gydytojo siuntimo kopiją; kompensuojamųjų vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų ir receptų kopijas; jei apdraustajam kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išrašytos Lietuvoje – 3 formos receptų, pagal kuriuos gydymo valstybėje šie vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išduotos, kopijas;  finansinius dokumentus – sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kitus.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kreipiantis kompensacijos labai svarbu turėti gydantis svetur naudotų vaistų receptų kopijas, nes jos reikalingos apskaičiuojant kompensaciją. Pavyzdžiui, Šiaulių TLK dažnai sulaukia šeimų prašymų kompensuoti už pagalbinio apvaisinimo procedūrą, kurios didelę dalį sudaro kompensuojamieji vaistai. „Jeigu šeimos nepristato receptų, negalime kompensuoti už vaistus, ir kompensuojamoji suma sumažėja beveik perpus. Be to, svarbu žinoti, kad kompensuojame tiek, kiek tokia pati paslauga kainuoja Lietuvoje, kompensuojame tik už tuos vaistus, kurie yra mūsų šalies kompensuojamųjų vaistų kainyne“, – paaiškina I. Kvedarienė. Pasak specialistės, ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau, todėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų.

Sprendimą dėl apdraustojo išlaidų kompensavimo priima TLK sudaryta tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo komisija.

Svarbu žinoti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo išlaidos, taip pat mokesčiai ir priemokos, sumokėtos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais  Lietuvos  gyventojai gydytis dažniausiai vyko į Latviją – gauti 67 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją (27 prašymai), Vokietiją (26), Slovakiją (13). Kiek rečiau šalies gyventojai kreipėsi į Estijos medikus – gauti 8 prašymai atlyginti išlaidas, Švedijos – 4,  Jungtinės Karalystės – 3. Ligonių kasos taip pat gavo po 2 prašymus kompensuoti gydymosi išlaidas Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, po 1 – Čekijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Primenama, kad, šiemet sausio 31 dieną Jungtinei Karalystei išstojus ir Europos Sąjungos, šioje valstybėje gautos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.