Emigrantai negali būti apdrausti PSD dviejose šalyse

Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, jog privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius. Pasitaiko atvejų, kai nedeklaravę savo išvykimo oficialiai, žmonės moka dukart – ne tik toje šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, bet ir Lietuvoje, kur jau kuris laikas nebegyvena ir nebedirba.

Taip pat svetur išvykę lietuvaičiai dažnai domisi, ar jie gali gauti nemokamas gydymo paslaugas ne tik toje šalyje, kurioje gyvena, bet ir Lietuvoje. Tad prieš išvykstant reikėtų pasidomėti, ką daryti, kad nereikėtų kelis kartus mokėti PSD mokesčių ir kokias gydymo paslaugas galima gauti gyvenant svetur bei trumpam grįžus į Lietuvą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad išvykstantieji gyventi ir dirbti kitose valstybėse, pirmiausia turėtų oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, išskyrus mokytis išvykstančius studentus. Nedeklaravę išvykimo asmenys bus ir toliau laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, o Lietuvoje mokesčių administratoriai gali išieškoti skolą už nesumokėtas PSD įmokas.

Išvykstantieji taip pat turėtų žinoti, kad žmogus PSD įmokas privalo mokėti tik vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje ar Šveicarijoje, t. y. ten, kur dirba ir moka mokesčius iš savo gaunamų pajamų. Vadinasi, jei žmogus dirba ir moka PSD Lietuvoje, jis neturėtų šio mokesčio mokėti kitoje šalyje, o jei dirba ir moka mokesčius kitoje šalyje, jis neturi mokėti šių įmokų Lietuvoje.

VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė ragina išvykstančiuosius būti apdairiais bei pasirūpinti reikiamais formalumais, kad netektų finansiškai nukentėti.

„Prieš išvykstant būtina pasidomėti, kaip PSD įmokos mokamos ne tik Lietuvoje, bet ir šalyje, į kurią išvykstama. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl neapdairumo žmonės sumoka kelis kartus – ir Lietuvoje, ir ES šalyje, kur gyvena ir dirba. Taip yra todėl, kad nesumokėjus PSD įmokų ir žmogui oficialiai neišsideklaravus iš Lietuvos, mokesčių administratoriai išrašo skolas, taip pat gali taikyti baudas bei skaičiuoti delspinigius. Išvengti dvigubo mokėjimo keliose ES šalyse būtų galima tik tinkamai susitvarkius formalumus“, – teigia N. Jelenskienė.

Taigi nesusipratimų galima išvengti, tačiau prieš išvykstant į užsienį nuolatiniam gyvenimui reikia oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Taip žmogus visas gydymo paslaugas gautų toje ES šalyje, kurioje moka PSD ir dirba.

Jei žmogus nenori nutraukti ryšių su Lietuva, svarbu žinoti ir tai, kad svetur gyventi ir dirbti išvykęs lietuvis nebus paliktas likimo valiai, jei panorės apsilankyti kitose ES šalyse ar trumpam, pavyzdžiui, atostogų, grįžti į Lietuvą. Svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba jai prilygstantį sertifikatą. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek kitoje ES šalyje, prireikus būtinosios pagalbos, pavyzdžiui, susilaužius koją, ji bus suteikta nemokamai.

Emigrantai turėtų žinoti ir tai, kad jie turi teisę vykti gydytis į kitas šalis pagal ES direktyvą, kuri leidžia laisviau vykti gydytis svetur. Tad žmogus užsienio šalyje, į kurią vyksta, gali gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas paslaugas, kurios nėra skubios, pavyzdžiui, oftalmologo konsultaciją. Na, o grįžęs į šalį, kurioje gyvena, jis gali gauti kompensaciją iš vietinių ligonių kasų.

Tik šiuo atveju reikėtų įsidėmėti, kad už gydymo paslaugas, gautas užsienio šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje, bus kompensuojama tik tiek, kiek analogiška gydymo paslauga kainuoja gyveamoje šalyje, o likusią gydymo kainos dalį žmogus turės dengti savo lėšomis. Pavyzdžiui, jei žmogus mokesčius moka Ispanijoje, o gydytis atvyko į Lietuvą, kur jo pasirinktos paslaugos kaina siekia 100 eurų, kai tuo tarpu Ispanijoje – 150 eurų, jam bus kompensuotos tik faktinės išlaidos – suma, kurią jis bus sumokėjęs Lietuvoje, t. y., 100 eurų.

Taigi prieš išvykstant gydytis svetur derėtų pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi tose šalyse, į kurias norima vykti bei kokių dokumentų reikia, kad paslaugos būtų suteiktos.