Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Gutauskas: Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą

www.alkas.lt
2020 10 15 20:48
3
Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.
Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

Rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius.

– Kaip ir kada gimė sumanymas sukurti memorialą Lietuvos partizanams atminti?

– Sumanymas gimė 2017 metais, kai į mane kreipėsi patriotinės organizacijos, kad padėčiau įamžinti visus žuvusius partizanus. Buvo mintis, kad atsirastų Lietuvoje vieta, kur būtų įamžintas atminimas visiems žuvusiems partizanams. Tai turėjo būti didingas nacionalinis projektas, kuris apjungtų daugybę mažų paminklų, atminimo ženklų, nes vieningos pagrindinės partizanų pagerbimo vietos Lietuvoje dar nebuvo.

Man ta tema visada buvo svarbi ir įdomi. Užaugau tokioje šeimoje, kur tėvai dainavo partizanų dainas, niekada nebuvo parsidavę sovietų valdžiai. Dažnai savęs klausiau, jeigu imti ir daryti, kodėl tai turėtų būti aktualu šiuolaikiniam žmogui, jaunimui. Dabar daug paminklų yra pastatyta iškiliom asmenybėm socialistinio realizmo stiliuje, pavaizduota figūra ar portretas, o realiai tai ta pati stilistika, kaip buvo sovietmečiu, tik tai, kad dabar tematika kita. Tokia kryptis man neįdomi, tą aš iškart pasakiau. Aš modernistas, todėl norėjosi sukurti kažką aktualaus, įsimenamo, monumentalaus.

Skulptorius Tadas Gutauskas | A. Jendovickio nuotr.
Skulptorius Tadas Gutauskas | A. Jendovickio nuotr.

Esu globalios Lietuvos koncepcijos skeptikas, nes tada Laisvę apgynė gyvenę Lietuvoje, o ne svetur, ir dabar ją apgintų tikrai ne tie, kurie išsilakstę po pasaulį ieško sotesnio gyvenimo. Partizanų pavyzdys įrodė, kad žmonės mylėjo Lietuvą, nesitikėdami iš to gauti absoliučiai jokios naudos, negalvojo apie konformizmą, negalvojo apie tai, kad jiems bus atlyginta, kad jiems kažkas padėkos ar nusilenks. Jie tai darė vardan Lietuvos laisvės, vardan Tėvynės. Šie žmonės yra tikri šių laikų didvyriai ir tikras pavyzdys mūsų dabartinei visuomenei, kokiomis vertybėmis turėtų vadovautis žmonės.

Memorialas Kryžkalnyje Lietuvos partizanams | A. Jendovickio nuotr.
Memorialas Kryžkalnyje Lietuvos partizanams | A. Jendovickio nuotr.

Pamėginkime įsivaizduoti, jog dabar susidaro panaši padėtis, įsiveržia priešas iš Baltarusijos, kadangi dabar tai jungtinė su Rusija valstybė. Kas eitų į mišką, kas gintų Lietuvą, kas pabėgtų, kas tyliai priešintųsi? Visokių atvejų būtų, tačiau esu tikras, kad tikrai būtų žmonių, kurie išeitų į mišką, aš tuo neabejoju. Mums, kaip neskaitlingai tautai, labai svarbu sąmoningumas, suvokimas savo tapatybės, juk čia yra ta vieta, kur mes gyvename ir kuriame, čia ta vieta, kur mes vaikus savo auginame, kad čia kalbama lietuviškai. Tai yra šventa mūsų žemė. Tai ir buvo paskatos sukurti didingą paminklą, pabrėšiu – didingą paminklą tam, kad parodytumėme tų žmonių didvyriškumą, tam, kad  kiekvienas galėtų perskaitytų tas pavardes ir pagalvotų, kodėl tie žmonės žuvo už Tėvynę.

– Koks Jūsų asmeninis santykis su partizanų istorija?

– Mano šeimoje senelis, tėčio tėtė, Aleksandras buvo ištremtas į Sibirą, visiškai už nieką. Mano tėtis pasakoja kaip apie 1949 – 1950 metus, tuo metu jam buvo apie 12 metų, kartais ateidavo iš miško partizanai ir liepdavo tėvukui armonika groti, dainuoti, kartais arielkos įpildavo kaip tikram vyrui. Jis augo Vepriuose, netoli Ukmergės. Iš ten ir senelis kilęs. Man buvo pasakojama apie tuos vyrus, kaip nieko nebijančius. Kai jie ateidavo iš miško buvo šnabždama tik tyliai, bijoma, kad juos kažkas išduos, kad jie žus. Mano mama atvažiavus iš Kauno pasakodavo prisiminimus kaip vokiečių kareiviai elgėsi ir kaip rusų, – atiminėdavo maistą, daužydavo, tėvą puldavo. Nuo jaunystės pas mane užsikūrė ugnelė, žinojau, kad kada nors tapsime laisvi. Tada atėjo Sąjūdis, pokario laisvės kovų tema buvo galima garsiai kalbėti, atsirado partizanų atsiminimų knygų.

Lietuvos partizanų pagerbimo vieta Kryžkalnyje | A. Jendovickio nuotr.
Lietuvos partizanų pagerbimo vieta Kryžkalnyje | A. Jendovickio nuotr.

– Papasakokite apie pažintį su Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijole
Bražėnaite?

– Bendraujame su Nijole Bražėnaite jau pora metų. Sulaukiu vieną dieną jos skambučio. Ji klausia, ar čia Jūs tas skulptorius, kuris nori įamžinti partizanus. Mes tada su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu galvojome kaip tą žemę, ant kurios dabar stovi memorialas, nupirkti. Ten buvo ūkinė žemė, ne valstybinė, o kol tu neturi žemės, tu negali daryti projekto.Reikėjo finansų. Ir Nijolė Bražėnaitė sako tuomet telefonu, kad ji pabandys padėti. Po to skambučio mes kartas nuo karto pasiskambindavome ir ji vis klausdavo, ar tikrai pavyks. Sakydavau, kad viską darau. Reikėjo viską nuo nulio padaryti. Bendražygiai buvo Angelė Jakavonytė, Giedrius Gataveckas, Saulius Černa, Jonas Burokas, Kęstutis Vilutis ir daugelis kitų.

Nijolė paskambino memorialo atidengimo išvakarėse ir sako: „Ar tikrai įvyks, dar negaliu patikėti, negi iš tikrųjų Lietuvoje bus tai padaryta, visgi yra Lietuvoje žmonių, kuriems svarbus partizanų atminimas. Juozas būtų laimingas, jei jis tai matytų. Tikėjau visada tavim, džiaugiuosi, kad tokį žmogų pažinau, be tavęs to nebūtų įvykę“. Labai sujaudino tas skambutis. Prasmingas tas darbas vien dėl tokio skambučio.

– Kokia memorialo koncepcija?

– Sudedamosios memorialo dalys yra lietuviško kalavijo formos obeliskas (H-25 m.), atminimo siena su virš 20 000 žuvusių partizanų pavardžių, išpjautų Vyčio kryžiaus formos stelose, pagerbimo aikštė (talpinanti iki 1 000 žmonių ) su nežinomo partizano kapu.

Kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Neveltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos – LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms. Obeliskas – kalavijas bus puikiai matomas vykstantiems svarbiausia Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda iš dešimčių kilometrų.

Atkirsta esamo kalno dalis sukuria atodangą – žuvusiųjų atminimo sieną (H-5 m., ilgis apie 30 m.), kuri simbolizuoja tvirtą ir tarsi uola nepalaužiamą partizanų kovinę dvasią. Sienoje komponuojami apie 1200 tamsinto plieno Vyčio kryžių su žuvusių partizanų pavardėmis (po 18 pavardžių ant vienos stelos),  kurios tamsiu paros metu iš apačios būtų apšviestos raudonai, tuo būdu sukuriant krauju parašytų pavardžių metaforą. Šalia atminimo sienos formuojama aikštė, skirta pagerbimo ceremonijoms.

Kalavijas padalina atminimo sieną pusiau ir sminga į žemę – būtent šioje vietoje numatomas simbolinis Nežinomo Partizano kapas – tai granito plokštėse išpjautas juodas Vyčio kryžius su raudonu apvadu tamsiai žalio granito fone. Tokį ženklą ant uniformų rankovių partizanai buvo išsiuvinėję pasipriešinimo sovietų okupantams metu 1944-1953 metais.

– Ką pasakoja kalavijo simbolika?

– Kalavijo simbolika turi daugybę prasmių. Jis parodo, kad mes dabar laisvi, kad mes išsivadavome ir įsmeigėme kalaviją į pilkapį, bet mes galime jį vėl ištraukti. Mes nestovėsime kaip avinėliai, mes ir vėl eisime ginti Lietuvos. Tai labai stiprus simbolis, praėjęs per daugybę kultūrų, nuo pagonybės laikų. Viduramžiais įšventindavo į riterius su kalaviju, tik laisvas žmogus galėjo nešioti kalaviją.

Prof. Liberto Klimkos žodžiais tariant: „ Į kalvą įsmeigtas kalavijas – tarsi gimtosios žemės apsauga. Beje, primena ir kryžių…kalavijas smeigiamas po pergalingos kovos į apgintą šventąją gimtinės žemę, kad nusivalytų priešo užmačių bjaurastis“.

Lietuvos partizanų pagerbimo vieta Kryžkalnyje | A. Jendovickio nuotr.
Lietuvos partizanų pagerbimo vieta Kryžkalnyje | A. Jendovickio nuotr.

Etnologas Jonas Vaiškūnas rašo: „Iš kalvos iškylantis kalavijas tai tas pats „Pasaulio medis“, jungiantis Žemę ir Dangų. Kalva – Žemė, kalavijo skersinis su nulenktais kraštais žemyn – Dangaus skliautas, rankena ir buožė – virš dangaus esantis Dievas. Tokią pat prasmę perteikia verpsčių ir stogastulpių vertikali sandara, beje, ir krikščioniškas kryžius (jo kryžma – taip pat reiškia Dangaus skliautą, o nukryžiuotasis ant jo – Dievą). Vertikalus kalavijas simbolizuoja Dangaus ir žemės jungtį, kurią perteikia Dangiškoji šviesa sminganti Perkūno žaibu (šviesi, švitri geležtė) žemyn. Bendriausia prasme kalavijas simbolizuoja Gėrio Pergalę prieš Blogį. Tai šviesos jėgų gynėjo ginklas prieš grėsmingas tamsos jėgas. Baltų pasaulėžiūroje jis atitinka žaibą, suvokiamą kaip Dieviškosios šviesos nešėjo Perkūno ginklą, kuriuo mušamos ir vejamos blogio ir tamsos jėgos. Tuo būdu jis įkūnija ir įkvepia karį – Tėvynės gynėją, ne tik kaip ginklas, bet ir kaip dieviškos galios saitas, užtikrinantis Dievo pagalbą mūšyje už gėrį“.

– Kaip jaučiatės šiandien žvelgdamas į darbą?

– Kalavijas įsmeigtas į kalvą, tarsi laisvės, išsivadavimo, galios simbolis. Atkirsta kalno atodanga suformuoja tą aikštę. Tai ir viskas,nieko daugiau ir nenorėjau. Mano su architektu Sauliumi Pamerneckiu  mintis buvo sukurti labai organišką kompoziciją, be didelio įsikišimo į gamtą.

Atminimo siena | A. Jendovickio nuotr.
Atminimo siena | A. Jendovickio nuotr.

Kalva pati iš savęs yra labai graži. 200 metrų aukščio kalva, keturių kelių sankirta. Norėjosi minimaliai prisiliesti ir parodyti tai. Važiuoji autostrada ir matai tą kalaviją, tą simbolį. Šiokią dieną buvau nuvažiavęs, ir nustebau, jog eina daugybė žmonių. Esu laimingas. Vadinasi to reikėjo. Tie žmonės, kurie galbūt pusę lūpų kalbėjo, kad jų giminaitis buvo partizanas, dabar pakels  galvą ir galės drąsiai apie tai kalbėti, galbūt net pateiks naujų žinių, galbūt pateiks įrodymus, kur palaidoti nežinomi partizanai, galbūt bus atrasti, nustatytos jų pavardės. Dabar atminimo sienoje iš viso yra įamžinta 11 000 pavardžių su slapyvardžiais ir 9000 įrašų – „nežinomas partizanas“. Mes norime kasmet pildyti memorialą naujomis pavardėmis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimo centras (LGGTRC) yra įsipareigojęs kasmet pateikti naujai paaiškėjusias partizanų pavardes, o mes su Raseinių rajono savivaldybe jomis pildysime atminimo sieną. Taip memorialas būtų gyvas, interaktyvus, o žmonės išdrįstų vis garsiau apie tai kalbėti.

Girdėjau, kad jau dabar ruošiamas 2 000 naujų partizanų pavardžių sąrašas. Pradėjo plaukti duomenys iš žmonių. Žmonės buvo įbauginti. Jie negalėjo įsidarbinti, jie buvo ignoruojami, visaip žeminami. Atėjo laikas tiems žmonėms pakelti galvą ir pasakyti, kad jų artimieji yra didvyriai. Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių
  2. V.V.Landsbergis. Skraidymai sapnuose ir ne tik
  3. Įkvepiantis filmas vėl atgaivins partizanų vado J. Lukšos-Daumanto meilės ir pasiaukojimo istoriją (video)
  4. Didelio susidomėjimo Alytuje sulaukė filmas apie legendinį partizaną (video)
  5. Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams
  6.  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video)
  7. Kryžkalnyje – memorialas Lietuvos partizanams
  8. Kryžkalnyje atsiras pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tadas says:
    5 mėn. ago

    Kokio dar Perkūno? Kai vyskupas šventino paminklą, ir partizanų absoliuti dauguma buvo praktikuojantys katalikai, Vanagas uoliai mokęs maldų ir pats karštai Trejybiniam Dievui meldėsi!!!

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      5 mėn. ago

      Kodėl, Tadai, negražus kalavijas? Jis tiesiog didingas ir galime įsivaizduoti, kaip Tautos milžinas jį gali ištraukti bet kada bei stoti į mūšį..
      Dėl Vyčio kryžiaus. Jis visiškai neturi nieko krikščioniško, nes tai runa “T”, kuri reiškia ir skaičių “Tūkstatntis”. Ji rašoma ant vyriausio vado skydo – supraskite, kad tai ne šimtininkas, o tūkstatntininkas. Neatsitiktinai Žalgirio lauke Jogailos skyde buvo toks ženklas, po to ir pradėtas vadinti Jogailaičių kryžiumi. O Vytautui teko pats švenčiausias ženklas, t.y. VISŲ Gediminaičių stulpai – viduryje aukuras, o aplinkui sustojusi tauta jį saugo.

      Atsakyti
  2. !!! says:
    5 mėn. ago

    Pirminis sumanymas buvo,,žvalgai”ir jau buvo pradėtos rinkti aukos bet kažkas jį užgesino.Gaila.Na o kalavijas geriau tiktų Trakuose viduramžių didžiavyriams atminti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)

Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)

2021 03 03
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

2021 02 24
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

2021 02 15
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
2020 m. nemažai nuveikta puoselėjant Lietuvos laisvės kovų paveldą (video)

2020 m. nemažai nuveikta puoselėjant Lietuvos laisvės kovų paveldą (video)

2021 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1272; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1189; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 918; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 500; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)

Ištraukos iš Algio Rupainio sudarytos „Partizanų karo kronikos“ apie Pietų Lietuvos (Nemuno) sritį 1949–1957 (1 dalis). 1949-02-22 Visos Lietuvos partizanų...

Skaityti toliau

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

by Kristina Aleknaitė
2021 02 24
0
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Lietuvos ypatingasis archyvas pristatė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Didysis šeimos gynimo maršras apie D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • Atgimimai apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai