Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2017-11-26 11:27:19
11
Alkas.lt koliažas.

Alkas.lt koliažas.

Alkas.lt koliažas.
Alkas.lt koliažas.

Iki  svarbiausio  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo –  liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio  filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“  kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas,  dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta  tik atsiprašymų už  „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms  tautoms“ vajaus. Užuot  iškilmingai pagerbusi savo didvyrius, kaip dera   per jubiliejus,  Lietuva pradėjo kapstytis sovietinių okupantų  suklastotose laisvės kovotojų  biografijose.

Ar vyriausybinė valstybės atkūrimo šimtmečio programa nevirto pigiu realybės šou, muilo opera, kokias mėgsta rodyti komercinės televizijos?

Įrėmintas Vytis

„Liūdna, keista, kad  kitąmet  per valstybės  jubiliejų  pagrindinėje Lietuvos aikštėje, Vilniaus Lukiškėse, gali neiškilti  Vyčio skulptūra, nors jos pageidauja visuomenė. Turime tokį gražų heraldinį ženklą, bet nė vieno miesto, kuriame  jis stovėtų. Negi Vasario 16-ąją minėsime tik tai, kiek per metus žemyn nuslinko Gedimino kalno šlaitai?.. “ –  kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ apgailestavo  1990 m. kovo 11-osios  Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo  akto signataras, rašytojas Kazimieras Saja.

Anot K. Sajos, Atkuriamojo Seimo  deputatai 1991 m.  patvirtino Vyčio etaloną remdamiesi specialistų pastabomis.

Istoriškai teisingas

„Heraldikos žinovas Edmundas Rimša padėjo susigaudyti, kuris Vyčio pavyzdys istoriškai teisingiausias. Mat Lenkijos metraščiuose buvo rašoma, kad  Liublino  unijos (1569  m.  sudarytos lietuvių sąjungos su lenkais –red.past.) proga lenkai išrovė tris plunksnas iš savo erelio uodegos ir kartu su žirgo gūnia (užtiesalu) padovanojo  lietuvių raiteliui  papuošti šalmą. Atkuriamasis Seimas balsavo, kad vėliavose, monetose, antspauduose būtų vaizduojamas ne iškraipytas  unijinis, bet tikrasis Vytis, išsiuvinėtas lietuvių pulkų vėliavose per Žalgirio mūšį“, –  aiškino rašytojas.     

Bajorai nebuvo savarankiški

Pirmieji 1918 m.  savanoriai daugiausia  buvo kaimo vyrai, Vasario 16-osios akto signatarai atkurdami valstybę galėjo remtis vien lietuvišku kaimu, bet ne nutautusiais miestais, kurių lietuviškos šaknys buvo smarkiai apdžiūvusios. Tačiau  valstybės atkūrimo šimtmečio programos  dėmesys kaimui– labai kuklus.

„Aukščiausioje Vilniaus vietoje reikia pastatyti paminklą kaimo žmogui, ūkininkui! Kaimas visais laikais gelbėjo Lietuvą, išsaugojo lietuvybę. Kai  Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, išvijęs rusus, 1812 m. vasarą siūlė atkurti savarankišką Lietuvą, mūsų bajorai, kurių pilietinę sąmonę smarkiai sužalojo keli unijiniai šimtmečiai, atsakė neįsivaizduojantys, kaip galėtų gyventi be „brolių lenkų“.

70 proc. 1944–1953 metų antisovietinių  partizanų buvo kaimo berneliai, moksleiviai, ūkininkų sūnūs. Teko sklaidyti partizanų spaudą. Perskaičiau nemažai priekaištų,  kad inteligentija, ypač miestų, per silpnai padeda laisvės kovotojams“, –„Ūkininko patarėjui“ tvirtino istorikas  Algimantas Liekis. 

Kiršinančios iniciatyvos

Daugelio  populiarių apysakų, apsakymų, pjesių, pasakų vaikams ir suaugusiems autorius K. Saja  nenorėtų, kad šimtmečio jubiliejus virstų „žodžių blizgesiu“ kaip Lietuvos vardo tūkstantmetis. „Kiek žinau, partizanų vadų atminimo niekintoja  teatrologė padėjo kurti ir tūkstantmečio scenarijų.  Neduok, Dieve, jį pakartoti… Linksmai, išradingai  švęskime valstybės jubiliejų, nepaisydami politikų klaidų,  valdininkų nesąmonių“, –palinkėjo rašytojas K.Saja. 

Nepriklausomybės akto signataras  skeptiškai vertina visokias dabar ypač pamėgtas populistines „šimtmečio iniciatyvas“.  „Vieną  neseniai girdėjau.  Renginyje, pavadintame „žemaičių susirinkimu“. Rengėjai iš anksto pranešė, kad tai būsiąs „Pabrėžos vakaras“. Galvojau, kad  prisiminsime iš Skuodo krašto  kilusį garsų XVIII–XIX amžių kunigą, botaniką, švietėją Jurgį Ambraziejų Pabrėžą.  Prasidėjus sueigai išeina į priekį žmogus, prisistato: „Lituanistas Juozas Pabrėža! “ ir kad  ims aiškinti, esą žemaičiai nusipelnė Žemaitijoje  bendrauti,  visus reikalus tvarkyti  tik savo tarme (ją tas lituanistas pavadino kalba!). Tai tokia jo  „dovana“  Lietuvos Respublikos šimtmečiui ?!“ – piktinosi Aukštaitijoje, Pasvalio rajone gimęs, nemažai žemaitiško kraujo turįs, tačiau   lietuvių neskirstantis pagal etnokultūrinius požymius dramaturgas, prozininkas K. Saja.

Šimtmečio herojai

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus komunikacijos ekspertas  Marius Gurskas „Ūkininko patarėją“  tikino, kad  šimtmečio minėjimo programa rūksta kaip iš pypkės.

„Pagal valstybės, savivaldybių  įstaigų, privačių asmenų siūlymus sėkmingai sudarėme bendrą  šimtmečio renginių (iš viso – 400)  kalendorių.   Gavome šimtą paraiškų  šimtmečio iniciatyvų konkursui. Daugiau nei dvidešimt projektų iš dalies bus finansuojami valstybės  biudžeto  lėšomis. Visoje  Lietuvoje vykusi  „Šimtmečio programavimo valanda“  6–14 metų vaikams ir paaugliams atskleidė, kokia laki jų vaizduotė!  Sudėtingais algoritmais mažieji piliečiai nustatė, kaip galima pagerinti Rūtos Meilutytės   plaukimo rekordus. Šimtmečio herojai – kūrybingi, veiklūs žmonės. Tokie pat nerimstantys,  skirtingi , įvairių tautybių, konfesijų, bet suvienyti bendro tikslo entuziastai 1918 m. atkūrė valstybę“, – pakiliai  samprotavo M. Gurskas.

Idėjų nebus per daug

Pasak komunikacijos eksperto,  nieko tokio, jeigu  kai kurie jubiliejiniai sumanymai užgožė vienas kitą (vyriausybinė „šimtmečio iniciatyva“  ir trijų interneto portalų  „idėja Lietuvai“).

„Idėjų, vykdytojų nebus per daug. Tegul šimtmečio nuotaikas pajunta ne tik didieji miestai, bet ir kiekvienas Lietuvos kampelis. Gruodžio 5-ąją  – Tarptautinę savanorio dieną – Vyriausybės kanceliarijos rūmuose bus surengta šventė visiems Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamo projekto „Šimtmečio dovanos“ dalyviams, kurie rūpinosi neįgaliaisiais, senoliais,tvarkė, puoselėjo  aplinką, nemokamai patarinėjo  teisiniais, ekonominiais klausimais“, –  kai kuriuos jubiliejinius  renginius anonsavo Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos ekspertas.

Gaišta laiką gandams

Bet kuri kita  valstybė, švenčianti auksinį, platininį ar dar garbingesnį savo jubiliejų,  iškilmingai pagerbia savo didvyrius. O   Lietuva  tarsi pagal   gudrų Kremliaus planą   vienos viešųjų ryšių specialistės ir Seimo nario sveikuolio  užgaida  pradėjo kapstytis sovietų represinių struktūrų  suklastotose garsių  mūsų žmonių  biografijose.

„Tiek  daug įvairių tikrų  dokumentų apie partizanus,  o  „žydšaudžių medžiotojo“  Efraimo Zurofo (Efraim Zuroff) draugė patingėjo juos bent pavartyti.  Musės kompleksas – palikti  kelis taškelius ant garbingo paviršiaus“, –  sakė  rašytojas K. Saja.

Anot  istoriko Algimanto Liekio, labai blogai, kad valstybės jubiliejaus išvakarėse  prisimenami ne partizanų mūšiai su okupantais, ilgiausiai Rytų Europoje trukęs išsivadavimo  karas, bet gaištamas  brangus laikas aiškiai suklastotiems KGB popiergaliams ar  tariamų „liudininkų“, gimusių jau po paskutinių partizanų žūties, skleidžiamiems gandams tikrinti ir  jiems aptarinėti  TV pokalbių laidose.

Išgramdė KGB archyvus

„Sovietai praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį nuteisė  mirti apie 800 Lietuvos žmonių. Tada  jų dar nevadino „žydšaudžiais“, kaltino dėl sovietų piliečių „masinio naikinimo“. Daugelis buvo nuteisti už akių (lietuvių pagalbinės policijos, Tėvynės apsaugos  rinktinės batalionų vadas majoras Antanas Impulevičius-Impulėnas ir kiti), nes Jungtinės Valstijos nesutiko jų išduoti Maskvai.  1990 m. Amerikoje man teko matyti  Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro  „ataskaitą“ apie  holokaustą (shoah) Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą. Buvo nurodyta 23 tūkst. žydšaudžių. Praktiškai dauguma  Lietuvos pokario partizanų.  Kaltintojai į savo „studiją apie lietuvių baltaraiščių nusikaltimus žmoniškumui“ sudėjo tai, ką tik  išgramdė iš  KGB archyvų, išvertė „dokumentų rinkinį“  į anglų, prancūzų,  vokiečių kalbas. Buvo apjuodintas visas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, bet mūsų valdžia tylėjo“,  – stebėjosi istorikas A. Liekis.

Ardomoji veikla patrigubėjo

„Sovietai stengėsi pateisinti Lietuvos okupaciją. Lietuvių partizanai NKVD-MGB-KGB kankinimų kamerose daužomi  visą parą, o apklausos protokoluose vos keli pačių tardytojų ranka pakeverzoti sakiniai! “  –  ironizavo  humanitarinių mokslų daktaras A. Liekis.

Istoriko manymu, sovietai   galėjo prirašyti ką norėjo, kad „pakištų“ savo mirtinus  priešus lietuvių laisvės kovotojus po Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 1, 2, ar 4 skyriais (tėvynės (Rusijos!) išdavimas, ginkluotas sukilimas, bandymas užgrobti valdžią, pagalba tarptautinei buržuazijai nuversti komunizmą).

Pasak A. Liekio,  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio išvakarėse Maskvos pastangos pakirsti lietuvių tautinę savimonę patrigubėjo. „Ir 1918– 1919 metais panašiai buvo. Kaizerinė, „veimarinė“ Vokietija, raudonieji, baltieji rusai – visi stengėsi pasiglemžti, turėti, išlaikyti Lietuvą. Lenkija apskritai įrodinėjo pasauliui, kad nėra jokių lietuvių , tik savitai šnekantys lenkai“, –šimtmečio senumo istorines  peripetijas priminė A. Liekis.

Kėsinasi į „Partizanų žvalgybą“

Paminklas „Partizanų žvalgyba“ Kryžkalnyje (Raseinių r.)  ateities kartoms labiausiai galėtų priminti Lietuvos atkūrimo šimtmečio jubiliejų, bet šalies valdžia  nė piršto nepridėjo prie šio entuziastų pastangomis ir labdaringomis lėšomis įgyvendinamo projekto, kuriam pastaruoju metu kilo rimtas pavojus – vietoj originalios, tikroviškos, pagal  išlikusias pokario  nuotraukas iš šovinių tūtelių išlietos  į piramidę sustojusių partizanų skulptūrinės kompozicijos, panašiai kaip vietoj Vyčio Lukiškių aikštėje, norima Kryžkalnyje pastatyti dar vieną beveidį, abstraktų strypą su lenktu skersiniu  viršuje („stilizuotą kardą“), nors žmonės buvo kviečiami aukoti skulptoriaus Gintauto Lukošaičio  kuriamai realistinei „Partizanų žvalgybai“. Šios skulptūros maketas puošė lankstinukus, kuriuos  paminklą statanti Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga platino po Lietuvą, rinkdama pinigus sklypui Kryžkalnyje įsigyti.

Nereikia sovietinio  monumento

„Dabar  menininkas verslininkas Tadas Gutauskas pasišovė statyti Kryžkalnyje 50 metrų aukščio obeliską. Aš įsitikinęs, kad Lietuvai nereikia dar vieno rusiško gigantiško monumento.  „Partizanų žvalgyba“ – ir žaisminga, ir didinga. Neagresyvi, nes vaizduoja ne kariaujančius, bet stebinčius aplinką laisvės kovotojus, jauki, sava kompozicija.  Man  neužteko duomenų skulptūrai pradėti  teturint seną nuotrauką.  Kariūnai  vasarą padėjo rekonstruoti „gyvąją piramidę“.  Surengėme fotosesiją. Persirengę partizaniškomis uniformomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos  4  kurso studentai atsistojo vienas kitam ant pečių, kaip  pavaizduota  istorinėje nuotraukoje iš Šiaulių   „Aušros“ muziejaus fondų “, – „Ūkininko patarėjui“  pasakojo skulptorius G.  Lukošaitis.

Kryžkalnio paminklo „Partizanų žvalgyba“ parengiamųjų darbų fotosesija. Ši kompozicija galėtų būti vienas iš įspūdingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentų, tačiau Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos projektą norima užgniaužti kaip ir Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje. | M. Lukošaičio nuotr.
Kryžkalnio paminklo „Partizanų žvalgyba“ parengiamųjų darbų fotosesija. Ši kompozicija galėtų būti vienas iš įspūdingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentų, tačiau Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos projektą norima užgniaužti kaip ir Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje. | M. Lukošaičio nuotr.

Pasak menininko, Vyriausybė laukia, kol Kryžkalnio paminklo iniciatyvinė grupė susitaikys, tada valdžia gal ir parems  statytojus. „Reikia net šiaip įamžinti mūsų didvyrių partizanų atminimą, bet labai stipriai, įtikinamai“, –  pabrėžė šiaulietis skulptorius G. Lukošaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu?
  2. V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“
  3. Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams
  4. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  5. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai?
  6. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  7. Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas
  8. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI)
  9. „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
  10. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  11. Amerikiečiai stato paminklą lietuvių partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui
  12. T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
  13. Pradedamas kurti filmas apie A. Ramanauską-Vanagą!
  14. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  15. G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Žemyna says:
    6 metai ago

    Tobula antraštė! AČIŪ!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      O dėl partizanų žvalgybos – jei mano fizinio lavinimo bei gamtos mokytojai tai žinotų – būtinai įtrauktų tai į fizinio lavinimo pamokas, į ekskursijų į gamtą programą. Piramides darėme, o štai tokios pratimo neprisimenu. Nežiūrint to, kad liežuvis privalėjo turėti galvą, mokytojai buvo daug laisvesni ir drąsesni per pamokas. Šiandien, deja, tik akibrokštų pliauškimu bei patyčiomis iš „atgyvenų” lenktyniaujame

      Atsakyti
  2. markas says:
    6 metai ago

    // A. Aleksandravičius, K. Saja: “Turime tokį gražų heraldinį ženklą, bet nė vieno miesto, kuriame  jis stovėtų.” // ———– Iš tikrųjų, per 25 metus buvo galima kiekviename mieste ir miestelyje pastatyti po realistinį Vytį. Ir būtų paminklas kaip miesto saugotojas, gynėjas ir šauklys, primenantis vartotojiškos gerovės paieškose apkvaitusiems tikruosius idealus. Gal kitokie šiandien būtų po 1990 m. gimusieji? Nesvaigtų dėl dirbtinai sukurtų nesąmonių. Trūko lėšų? Reikėjo mažinti mastelį, išlaikant figūrą identiška herbe esančiai.

    Atsakyti
  3. markas says:
    6 metai ago

    Tiesa sakant, pasiteisinimu dėl realistinių, t. y., sudėtingiausių paminklų (nes visi gali palyginti originalą su išpildymu, kai modernistinio meno atstovai yra neapriboti istoriniu tikslumu ir visada galutiniam kūriniui nepavykus gali atkirsti, jog toks ir buvo pirminis sumanymas; kurio, beje, niekas nežino ir nematė – jis tik jų galvose) nebuvimo gal būtų tik šis: nėra tokio lygio meistrų ir dirbtuvių Lietuvoje. Bet šalia esančioje Baltarusijoje ir Ukrainoje tokių yra. Negi nesutiktų uždirbti? Nesugebės sukurti paminklą pagal mūsų mentalitetą? Netikiu. Su istorine tematika ir heroizmu susijusiais REALISTINIAIS paminklais išpildymo, atlikimo principas, metodas yra bendras visame pasaulyje.

    Atsakyti
  4. Paganus Treniota says:
    6 metai ago

    Kokia dar visuomene reikalauja Vyčio? lenkai čia reikalauja to vyčio

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    6 metai ago

    Jau esu pasisakęs dėl partizanų žvalgybos (vadinčiau bokštu) skulptūros. Nuostabi skulptūra. Tikriausiai tokio paminklo pasaulyje nėra.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 metai ago

      Jei paminkle nebutų sustatytų ginklų, kaip nuotraukoje, tai paminklas būtų labai abejotinos vertės.

      Atsakyti
  6. tai va says:
    6 metai ago

    Taip,šimtmetis su svetimkūniais abėcėlėje,uždaryta Baltistikos katedra,lietuvių literatūros egzaminas be lietuvių literatūros,be žemės saugiklių,su ,,lenkišku” Vyčiu ir t.t.Kur ta Lietuva?

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    “Kaizerinė, “veimarinė” Vokietija, raudonieji, baltieji rusai – visi stengėsi pasiglemžti, turėti, išlaikyti Lietuvą. Lenkija apskritai įrodinėjo pasauliui, kad nėra jokių lietuvių, tik savitai šnekantys lenkai”, – šimtmečio senumo istorines peripetijas priminė A. Liekis.
    Japonų mokslininkai (žr. 2016 m. spalio mėn. LTV laidas, internetą ir spaudą) po kantrių garsinių tyrimų padarė išvadą, kad 9 – 10 tūkst. m. atgal visų indoeuropiečių kalbų prokalbė buvo (ir tebėra) lietuvių kalba. Todėl išeitų, kad kaizerinė, “veimarinė” Vokietija, raudonieji, baltieji rusai ir visi lenkai 9-10 tūkst. m. atgal šnekėjo lietuviškai. Tūkstančius metų eidami nuo Europos krašto iki jos vidurio (Europos centras yra prie Vilniaus), skurdinančio “slengo” pagalba perdirbdami mūsų kalbą iki vienam ar kitam regionui būdingų kalbinių variantų, jie įrodinėja, kad mes, jų tėvai, esame agresoriai, o ne jie, sūnūs, būdami stipresni kumščiu, mus vergia. Postulato “gerbk savo tėvą ir motiną” nepaisymas prie gero neprives: paminklus, tad, norėtųsi statyti tokius, kad mintys, per juos teikiamos sūniškajai Europai, turėtų gyvenimiškos išminties kryptį.

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    6 metai ago

    Taip, ir japonai, ir arabų pasaulis domisi ir studijuoja baltų istoriją ir kalbas

    Atsakyti
  9. Karolis says:
    6 metai ago

    Gal prieš metus kokius, aukojau sumą pinigų tikrai ne šitam obeliskui – kardui. Švelniai tariant, nusivyliau pamatęs tokį naują “projektą”. Nenustebčiau, kad dar po metų, šitas kardas pavirs į krikščionišką kryžių ar į dar dievai žino kokį stabą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas dalyvauja Krynicos forume | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvauja Krynicos forume

2023 09 14
„Santara-Šviesa“ | Alkas.lt koliažas

V. Krikštaponis. Kam iš tiesų pasitarnavo JAV veikusi „Santaros-Šviesos“ federacija?

2023 09 05
Tuskulėnuose rasti palaikai 2003 m. | LGGRTC nuotr.

Tuskulėnuose atnaujinamos palaikų paieškos

2023 09 05
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Valiušaitis. Kur giluminio konflikto šaknys?

2023 08 28
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo

2023 08 27
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Arvydas Kostkevičius, 2015

V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė

2023 08 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje

2023 09 15
Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Konservatoriai rengia apkaltą R. Žemaitačiui

2023 09 15
Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus | Lietuvos pašto nuotr.
Architektūra

Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus

2023 09 15
Mariupolis 2022-03-09 | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

„20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

2023 09 15
Unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?

2023 09 15
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

2023 09 15
Europos judumo savaitė | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą atkeliauja Europos judumo savaitė

2023 09 15
Spanguolės | vstt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

AAD: spanguoliaukite ir grybaukite atsakingai

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Redakcijai: apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje
  • Konservatoriai rengia apkaltą R. Žemaitačiui
  • Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus
  • „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas dalyvauja Krynicos forume

by Ditė Česėkaitė
2023 09 14
1
Prezidentas dalyvauja Krynicos forume | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Krynicos saugumo ir ekonomikos forume susitiko su Lenkijos  Prezidentu Andžejumi Duda. Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė...

Skaityti toliau

V. Krikštaponis. Kam iš tiesų pasitarnavo JAV veikusi „Santaros-Šviesos“ federacija?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 05
3
„Santara-Šviesa“ | Alkas.lt koliažas

Kam iš tiesų pasitarnavo JAV veikusi „Santaros-Šviesos“ liberalioji lietuviškojo jaunimo federacija?

Skaityti toliau

Tuskulėnuose atnaujinamos palaikų paieškos

by Kristina Aleknaitė
2023 09 05
0
Tuskulėnuose rasti palaikai 2003 m. | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras po 20 metų pertraukos atnaujino sovietų aukų paieškas Tuskulėnų rimties parke Vilniuje. „Archeologinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Redakcijai: apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • >Pajūriečiui apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
Kitas straipsnis
Paveldas ir visuomenė | G. Oržikausko nuotr.

Lietuva žengia demokratiškesnės paveldosaugos link (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai