Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Legendiniam Juozui Budraičiui – 80 (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2020-10-07 02:24:07
0
Juozas Budraitis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Juozas Budraitis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vienas žinomiausių Lietuvos kino ir teatro aktorius, diplomatas ir fotografas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas Juozas Budraitis spalio 6-ąją pasitiko savo 80-metį.  J. Budraitis Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Čekijos, Baltarusijos ir kitų šalių kino studijose sukūrė per 100 vaidmenų.

Juozas Budraitis gimė 1940 m. spalio 6 d. Žemaitijoje Liepynų kaime (Kelmės r.). Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1955 m. – į Švėkšną. Čia lankė vidurinę mokyklą, vaidino dramos būrelyje.  1963 m. J. Budraitis įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1973 m. jį baigė ir įgijo teisinį išsilavinimą. Vilniaus universitete J. Budraitis lankė V. Limanto teatro studiją, vaidino studentų spektakliuose. Studijų laikotarpiu susipažino su būsima žmona Vita Paleckyte, kuri mokėsi tame pačiame universitete, Chemijos fakultete. 1968 m. ją vedė. Apsigyveno Vilniuje. 1969 m. gimė sūnus Martynas. Po dešimties bendro gyvenimo metų susilaukė dukros Justinos.

Į kiną J. Budraitis atėjo V. Žalakevičiaus pakviestas vaidinti Joną Lokį filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.).  1976 m. tas pats V. Žalakevičius jam pasiūlė studijuoti režisūrą jo rengiamuose Maskvos aukštuosiuose kino režisūros kursuose. Juos baigė 1979 m.

Kine debiutavo nedideliu vaidmeniu filme Kai susilieja upės. Pakvietimas atlikti vieną pagrindinių vaidmenų  V.  Žalakevičiaus  filme  Niekas  nenorėjo  mirti  pakeitė  Vilniaus universiteto  Teisės fakulteto studento J. Budraičio gyvenimą. Juozas tapo kino artistu. Studijuojant trečiame kurse jo gyvenime atsirado kinas ir visos mintys apie teisę baigėsi. Perėjo į neakivaizdinį kursą ir teisę visgi baigė. Nuo 1961 m. iki 1980 m. vaidino tik kine ir buvo vienintelis Lietuvoje profesionalus kino aktorius. Sukūrė apie 100 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kino bei televizijos filmuose, teatro spektakliuose. Vaidino anuo metu tokiuose garsiuose filmuose, kaip jau minėtas Niekas nenorėjo mirti (1965), Jausmai (1966), Skydas ir kalavijas (1968),  Birželis, vasaros pradžia (1969 m.), Lanfiero kolonija (1969), Karalius Lyras (1970), Tas saldus žodis – laisvė! (1973), Legenda apie Tilį (1976 m.), Sodybų tuštėjimo metas (1976),  Jo žmonos išpažintis (1984 m.), Beprotė Lori (1991 m.), Arje (2004 m.), Saldus Veros atsisveikinimas (2014 m.), Baltosios rasos. Sugrįžimas (2014 m.), Edeno sodas (2015 m.) ir kt.. 1978 m. debiutavo režisūroje, pastatydamas trumpametražį filmą Atspindžiai (Ivano Bunino novelės motyvais). 1982 m. pastatė antrą trumpametražį filmą – Paukščių miestas.

Rež. Almanto Grikevičiaus filmo „Sadūto tūto“ kadras (1975 m.). Aktoriai Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis | „Scanoramos“ rengėjų nuotr.
Rež. Almanto Grikevičiaus filmo „Sadūto tūto“ kadras (1975 m.). Aktoriai Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis | „Scanoramos“ rengėjų nuotr.

1980 m., išbandyti save jau ne kine, bet ir teatre J. Budraitį pakvietė Kauno dramos teatro režisierius  Jonas Vaitkus. J. Budraitį vaidino Solnesą H. Ibseno pjesėje „Statytojas Solnesas“ (1980 m.), vėliau Lietuvoje ir užsienyje vaidino spektakliuose: „Šarūnas“ (1980 m.), „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (1982 m.), „Kaligula“ (1983 m.), „Ričardas II“ (1985 m.), „Golgota“ (1987 m.), „Trys seserys“ (1995 m.), „Pabas“ (2008 m.), „Žuvėdra“ (2011 m.), „Paskutinė Krepo juosta“ (2013 m.) ir kt.

1989 m. J. Budraitis buvo išrinktas Lietuvos teatro draugijos pirmininku, tais pačiais metais tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, vėliau Garbės nariu (1997). 1992 m. tapo Tarptautinio teatro instituto Lietuvos centro prezidentu.

1996 m. J. Budraitis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė. Šiose pareigose išdirbo 14 metų. Rūpinosi Lietuvos   kultūros   puoselėjimu  Rusijoje,   rengė   mokslines   konferencijas,  stiprino draugiškus dvišalius santykius. Eidamas šias pareigas Maskvoje, J. Budraitis įamžino poeto ir diplomato Jurgio  Baltrušaičio atminimą ir yra vienas iš  J. Baltrušaičio fondo steigimo pradininkų. J. Baltrušaičio namai tuomet tapo Maskvos šviesuomenės ir lietuvių bendruomenės traukos bei  tarptautinių  mokslinių  konferencijų  centru.  

J.Batrušaičio namuose Maskvoje, Nižnij Novgorode, Voroneže, kituose Rusijos miestuose J. Budraitis rengdavo koncertus, parodas, pristatydavo lietuvių menininkus, jų kūrybą, daug bendraudavo su Rusijos lietuviais. Rengė rusų dailininkų, kurie savo darbuose vaizdavo Lietuvą, parodas. Išleido Just. Marcinkevičiaus, A. Marčėno, M. Martinaičio ir kt. poezijos rinkinių lietuvių ir rusų kalbomis.

J.  Budraitis  taip  pat  yra  ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programos Langas į Lietuvą sumanytojas, jo pastangomis Lietuvos ir Rusijos mokslininkai, tiriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir senovės baltų istoriją, kalbą ir kultūrą, užmezgė ir sėkmingai plėtoja glaudžius ryšius. J. Budraičio pastangomis Maskvoje užsienio literatūros kiemelyje įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas, 2008 m. Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultete įkurtas Baltistikos centras.

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan ir Juozas Budraitis | M. Zavjalavos nuotr.
Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan ir Juozas Budraitis | M. Zavjalavos nuotr.

J. Budraitis artimai bičiuliavosi su vienu žymiausių pasaulio vienas žymiausių pasaulio baltistų, prof. Vladimiru Toporovu. Juos siejo artimi draugiški ryšiai, ir jie kartu J. Baltrušaičio namuose, Maskvoje, daugiau kaip dešimt metų rengdavo baltų ir slavų konferencijas, kuriose buvo svarstomi įvairiausi kultūros, etnografijos, lingvistikos, istorijos klausimai. Į šias konferencijas atvykdavo ne tik mokslininkų iš Rusijos ir Baltijos šalių, bet ir iš JAV, Austrijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos.     

11.-F.770-ap.1-b.213-l.26
Vladimiro Toporovo atminimui skirtas renginys | Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.

2005 m. J. Budraičiui buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2010 m. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija J.  Budraitį įvertino už tai,  kad,  eidamas Lietuvos kultūros  atašė pareigas Maskvoje,  jis įamžino kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio bei poeto ir diplomato J. Baltrušaičio atminimą, sumanė ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programą Langas į Lietuvą.

Juozas Budraitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Juozas Budraitis J. Baltrušaičio namuose Maskvoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

J. Budraitis yra ir geras fotografas surengęs ne vieną personalinę fotoparodą Lietuvoje ir užsienyje. Laisvalaikiu mėgsta tapyti.

J. Budraitis turi du vaikus: sūnų  Martyną (teatro ir kino aktorius, nuo 2010 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius) ir dukrą Justiną (papuošalų dizainerė ir menininkė).

J. Budraičio įvertinimai:

1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas;
1982 m. suteiktas liaudies artisto garbės vardas;
1996  m.  III tarptautiniame geriausių aktorių vaidmenų kino festivalyje  Baltijos perlas  Rygoje apdovanotas už antraeilį vaidmenį filme Aš nežinau, kas esu aš;
2000 m. apdovanotas Draugystės ordinu (Rusija);
2003 m. apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi;
2005 m. apdovanotas LT Tapatybės prizu Už Lietuvos kultūros skleidimą svetur.
2007 m. apdovanotas ordinu Už nuopelnus (Ukraina);
2007 m. įteikta Jurgio Baltrušaičio labdaros ir paramos fondo premija;
2010  m.  Lietuvos  užsienio  reikalų  ministerija  apdovanojo  medaliu  Už  nuopelnus  Lietuvos diplomatinėje tarnyboje;
2010 m. apdovanotas Garbės ordinu (Rusija);
2012 m. LR Prezidentė D. Grybauskaitė įteikė valstybinį apdovanojimą Už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje.
2013 m. suteiktas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimas Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje;
2013 m. apdovanotas medaliu Už nuopelnus Vilniui ir Tautai;
2013 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
2014 m. LR Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija Už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
2015 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio metu tapo nominacijos Įtaigiausias vaidmuo laureatu už Krepo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje Paskutinė Krepo juosta.

Aktorių J. Budraitį 80-mečio proga pasveikino Lietuvos vadovai

80-mečio proga J. Budraitį pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak Prezidento, apie išskirtinius J. Budraičio nuopelnus šaliai liudija jo darbai – vaidyba kine, įrašanti jo ir Lietuvos vardus į tarptautinį kultūrinį kontekstą, teatrinė kūryba, režisūra, tapyba, fotografavimo menas, diplomatija.

„Per įvairiapusę raišką atsiveria unikali Jūsų asmenybė – jos inteligencija ir intelektualumas. Visa, prie ko prisilietė Jūsų – mąstytojo ir pasaulio stebėtojo – talentas, įspaudė ryškų pėdsaką šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas J. Budraičiui palinkėjo kuo daugiau sveikatos ir stiprybės.

Nepamršo J. Budraičio pasveikinti ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Jo sveikinime rašoma: „Jau ne vienai meno gerbėjų Lietuvoje kartai Jūsų vaidmenys kine ir teatre – įkvepiantis kūrybos pavyzdys, Jūsų aktoriniai darbai garsina mūsų šalį plačiai pasaulyje. Esate apdovanotas gausybe kitų talentų: pažįstame Jus kaip jautrų fotografą, įdomų režisierių, žymų bibliofilą ir lituanistikos puoselėtoją. Akivaizdu, kad Jūsų diplomatija gerokai padidino Lietuvos kultūros lauką ir žinomumą. Nuoširdžiai sveikinu Jus garbingos sukakties proga, linkiu stiprios sveikatos, ilgų ir kūrybinio džiaugsmo kupinų metų“.

O kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikindamas J. Budraitį sakė: „Jūsų ilgametė kūrybinė veikla apima platų spektrą – ne tik aktorystę, kuri atnešė tarptautinį pripažinimą, bet ir režisūrą, fotografijos meną. Esate įžvalgus kasdienybės, kuriai suteikiate poetinio polėkio, stebėtojas. Svarbi Jūsų gyvenimo atkarpa – diplomatinė veikla Lietuvos kultūros labui. Ypatinga Jūsų bibliofilija ir dėmesys lituanistikai. Dėkoju Jums už intelektualią ir novatorišką aktorystę, išskirtinio meistriškumo vaidmenis, mūsų kultūros sklaidą ir daugeriopą Jūsų talento jėgą, kuria džiaugiasi ne viena karta“.

25612d6dfc0e9fef09d2e3c4aa1fcfbf
43c1ae9556cfe99cdc9ead85d4ff5019
1b2f9972bb0c674fe5c50280b94ce9de
ba4814601bb239dbf05aa0b3359c34d5
14be2a4e75c6b05273765748188a969e
1bd3d32dd2030d9817407a9e6f85d742
221dd00ad1beda2d6f39fe98662079a1
6322ca9518620385e99e0620fc6b39d7
3a0aef5f009a0dc3339cc9ed2e9eca01
b1724cb0a357517732de5dc9efd6d9b8
418d40711ddc2a37f156a7ec693744bf
693f5736430681671c1bd09a4fa12893
c240eb9bd42c2cc5c3d3a042f98c58c1
f67a3772b306f14f9a9feb7f1eb0a8a4
0fc565ca2bb836c2cf0746ff8640738b
b7372f25eaf3d50c7fcb54ad3fef2340
4ea1748594e763d7802b655060673b91
Juozas-Budraitis-Vilniaus-mazojo-teatro-nuotr
1.-F.770-ap.1-b.71-l.1-scaled
Civjan-e1290438100110-1024x614
11.-F.770-ap.1-b.213-l.26
resize_1920x1080_1.-f.770-ap.1-b.58-l.1g
resize_1920x1080_d1_2.-f.770-ap.1-b.60-l.1g
3.-F.770-ap.1-b.63-l.6-scaled
resize_1920x1080_4.-f.770-ap.1-b.67-l.1g
resize_1920x1080_5.-1.-f.770-ap.1-b.69-l.1g
resize_1920x1080_7.-f.770-ap.1-b.73-l.5g-koreguota
resize_1920x1080_8.-f.770-ap.1-b.75-l.2g
resize_1920x1080_9.-f.770-ap.1-b.77-l.2g
resize_1920x1080_10.-f.770-ap.1-b.80-l.1g
resize_1920x1080_11.-f.770-ap.1-b.81-l.1g-koreguota
resize_1920x1080_12.-2.-f.770-ap.1-b.84-l.1g
resize_1920x1080_13.-f.770-ap.1-b.85-l.1g
resize_1920x1080_14.-f.770-ap.1-b.88-l.1g
resize_1920x1080_15.-1.-f.770-ap.1-b.90-l.1g
resize_1920x1080_16.-f.770-ap.1-b.93-l.5g
resize_1920x1080_17.-f.770-ap.1-b.95-l.3g
resize_1920x1080_18.-f.770-ap.1-b.96-l.1g
resize_1920x1080_19.-f.770-ap.1-b.97-l.1g
resize_1920x1080_20.-f.770-ap.1-b.99-l.3g
resize_1920x1080_22.-1.-f.770-ap.1-b.103-l.1g
resize_1920x1080_24.-f.770-ap.1-b.109-l.1g
resize_1920x1080_25.-f.770-ap.1-b.111-l.3g
resize_1920x1080_26.-f.770-ap.1-b.112-l.1g
resize_1920x1080_27.-1.-f.770-ap.1-b.114-l.2g
resize_1920x1080_28.-1.-f.770-ap.1-b.116-l.2g

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pristatoma neeilinį gimtadienį švenčiančiam legendiniam aktoriui R. Adomaičiui skirta virtuali paroda (video)
  2. P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video)
  3. Mirė garsus teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis (nuotraukos, video)
  4. Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos)
  5. Mirė vienas talentingiausių Lietuvos aktorių Gediminas Girdvainis (video)
  6. Mirė legendinė teatro ir kino žvaigždė Eugenija Pleškytė (nuotraukos)
  7. Legendinė teatro ir kino aktorė Janina Matekonytė-Antanėlienė švenčia neeilinį gimtadienį (video)
  8. Rusų dramos teatre įvyks legendinio ukrainiečių aktoriaus O. Gorbunovo ir grupės „Grust pilota“ kūrybinis vakaras (video)
  9. Mirė aktorius Remigijus Sabulis (video)
  10. Mirė žymi aktorė Nijolė Gelžinytė (video)
  11. Legendinė aktorė E. Gabrėnaitė neeilinį gimtadienį atšventė teatro scenoje (video)
  12. Vilniaus mažajame teatre vyks aktoriaus R. Adomaičio sukaktuvėms skirtas vakaras (video)
  13. Metafizinis Jūratės Onaitytės teatras (video)
  14. Mirė garsus JAV aktorius Robinas Viljamsas (video)
  15. Garsusis kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė švenčia 85-metį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jurgis Baltrušaitis. Apie 1935 metus fotografo Dmitrijaus Vasermano daryta nuotr., saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

D. Kuolys. Minimas poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis

2023 05 02
„Pasaulio kino vakare“ – tarp regimo ir neregimo | Shutterstock nuotr.

„Pasaulio kino vakare“ – tarp regimo ir neregimo

2023 04 27
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

2023 04 10
VU startavęs jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“ tyrinėja individualių istorijų svarbą | VU nuotr.

Jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas tyrinėja individualių istorijų svarbą

2023 03 28
Auksinis scenos kryžius. „Wikipedia“ nuotr.

Atrinkti „Auksinių scenos kryžių“ nusipelnę teatro kūrėjai 

2023 03 10
Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ rodomas jau ir lietuvių kalba | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ jau ir lietuvių kalba

2023 03 02
Spektaklio „Tėtis“ plakatas (rež. Jonas Vaitkus) | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Aktorius V. Anužis: Šis vaidmuo man – dovana

2023 02 27
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Bendros Italijos ir Baltijos šalių kino gamybos skatinimo prizas atiteko Italijos, Lietuvos ir Latvijos projektams | Cineurope nuotr.

Įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų apdovanojimas

2023 01 25
Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

2023 01 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Penki patarimai, kai jūsų skrydis atšauktas

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Kuolys. Minimas poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis

by daiva
2023 05 02
0
Jurgis Baltrušaitis. Apie 1935 metus fotografo Dmitrijaus Vasermano daryta nuotr., saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Šiandien, gegužės 2 d. poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis. Pasak Balio Sruogos, lietuviška Baltrušaičio poezija XX amžiaus sukrėtimų...

Skaityti toliau

„Pasaulio kino vakare“ – tarp regimo ir neregimo

by Kristina Aleknaitė
2023 04 27
1
„Pasaulio kino vakare“ – tarp regimo ir neregimo | Shutterstock nuotr.

Balandžio 27 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namai kviečia praverti užmiršto kino lobyno duris. Peržiūroje garsaus čekų dokumentalisto...

Skaityti toliau

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

by daiva
2023 04 10
1
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

Gamtininkui, publicistui, rašytojui, kraštotyrininkui, ilgamečiui „Žaliojo pasaulio“ autoriui ir bendradarbiui Henrikui Gudavičiui šių metų balandžio 10 dieną sukanka 80 metų.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
Kitas straipsnis
Dirbtinis protas tarp mūsų | LRT nuotr.

Atpažinti draudžiamam turiniui pasitelkiamas dirbtinis protas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai