Vienas žinomiausių Lietuvos kino ir teatro aktorius, diplomatas ir fotografas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas Juozas Budraitis spalio 6-ąją pasitiko savo 80-metį. J. Budraitis Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Čekijos, Baltarusijos ir kitų šalių kino studijose sukūrė per 100 vaidmenų.
Juozas Budraitis gimė 1940 m. spalio 6 d. Žemaitijoje Liepynų kaime (Kelmės r.). Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1955 m. – į Švėkšną. Čia lankė vidurinę mokyklą, vaidino dramos būrelyje. 1963 m. J. Budraitis įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1973 m. jį baigė ir įgijo teisinį išsilavinimą. Vilniaus universitete J. Budraitis lankė V. Limanto teatro studiją, vaidino studentų spektakliuose. Studijų laikotarpiu susipažino su būsima žmona Vita Paleckyte, kuri mokėsi tame pačiame universitete, Chemijos fakultete. 1968 m. ją vedė. Apsigyveno Vilniuje. 1969 m. gimė sūnus Martynas. Po dešimties bendro gyvenimo metų susilaukė dukros Justinos.
Į kiną J. Budraitis atėjo V. Žalakevičiaus pakviestas vaidinti Joną Lokį filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.). 1976 m. tas pats V. Žalakevičius jam pasiūlė studijuoti režisūrą jo rengiamuose Maskvos aukštuosiuose kino režisūros kursuose. Juos baigė 1979 m.
Kine debiutavo nedideliu vaidmeniu filme Kai susilieja upės. Pakvietimas atlikti vieną pagrindinių vaidmenų V. Žalakevičiaus filme Niekas nenorėjo mirti pakeitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento J. Budraičio gyvenimą. Juozas tapo kino artistu. Studijuojant trečiame kurse jo gyvenime atsirado kinas ir visos mintys apie teisę baigėsi. Perėjo į neakivaizdinį kursą ir teisę visgi baigė. Nuo 1961 m. iki 1980 m. vaidino tik kine ir buvo vienintelis Lietuvoje profesionalus kino aktorius. Sukūrė apie 100 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kino bei televizijos filmuose, teatro spektakliuose. Vaidino anuo metu tokiuose garsiuose filmuose, kaip jau minėtas Niekas nenorėjo mirti (1965), Jausmai (1966), Skydas ir kalavijas (1968), Birželis, vasaros pradžia (1969 m.), Lanfiero kolonija (1969), Karalius Lyras (1970), Tas saldus žodis – laisvė! (1973), Legenda apie Tilį (1976 m.), Sodybų tuštėjimo metas (1976), Jo žmonos išpažintis (1984 m.), Beprotė Lori (1991 m.), Arje (2004 m.), Saldus Veros atsisveikinimas (2014 m.), Baltosios rasos. Sugrįžimas (2014 m.), Edeno sodas (2015 m.) ir kt.. 1978 m. debiutavo režisūroje, pastatydamas trumpametražį filmą Atspindžiai (Ivano Bunino novelės motyvais). 1982 m. pastatė antrą trumpametražį filmą – Paukščių miestas.
1980 m., išbandyti save jau ne kine, bet ir teatre J. Budraitį pakvietė Kauno dramos teatro režisierius Jonas Vaitkus. J. Budraitį vaidino Solnesą H. Ibseno pjesėje „Statytojas Solnesas“ (1980 m.), vėliau Lietuvoje ir užsienyje vaidino spektakliuose: „Šarūnas“ (1980 m.), „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (1982 m.), „Kaligula“ (1983 m.), „Ričardas II“ (1985 m.), „Golgota“ (1987 m.), „Trys seserys“ (1995 m.), „Pabas“ (2008 m.), „Žuvėdra“ (2011 m.), „Paskutinė Krepo juosta“ (2013 m.) ir kt.
1989 m. J. Budraitis buvo išrinktas Lietuvos teatro draugijos pirmininku, tais pačiais metais tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, vėliau Garbės nariu (1997). 1992 m. tapo Tarptautinio teatro instituto Lietuvos centro prezidentu.
1996 m. J. Budraitis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė. Šiose pareigose išdirbo 14 metų. Rūpinosi Lietuvos kultūros puoselėjimu Rusijoje, rengė mokslines konferencijas, stiprino draugiškus dvišalius santykius. Eidamas šias pareigas Maskvoje, J. Budraitis įamžino poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio atminimą ir yra vienas iš J. Baltrušaičio fondo steigimo pradininkų. J. Baltrušaičio namai tuomet tapo Maskvos šviesuomenės ir lietuvių bendruomenės traukos bei tarptautinių mokslinių konferencijų centru.
J.Batrušaičio namuose Maskvoje, Nižnij Novgorode, Voroneže, kituose Rusijos miestuose J. Budraitis rengdavo koncertus, parodas, pristatydavo lietuvių menininkus, jų kūrybą, daug bendraudavo su Rusijos lietuviais. Rengė rusų dailininkų, kurie savo darbuose vaizdavo Lietuvą, parodas. Išleido Just. Marcinkevičiaus, A. Marčėno, M. Martinaičio ir kt. poezijos rinkinių lietuvių ir rusų kalbomis.
J. Budraitis taip pat yra ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programos Langas į Lietuvą sumanytojas, jo pastangomis Lietuvos ir Rusijos mokslininkai, tiriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir senovės baltų istoriją, kalbą ir kultūrą, užmezgė ir sėkmingai plėtoja glaudžius ryšius. J. Budraičio pastangomis Maskvoje užsienio literatūros kiemelyje įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas, 2008 m. Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultete įkurtas Baltistikos centras.
J. Budraitis artimai bičiuliavosi su vienu žymiausių pasaulio vienas žymiausių pasaulio baltistų, prof. Vladimiru Toporovu. Juos siejo artimi draugiški ryšiai, ir jie kartu J. Baltrušaičio namuose, Maskvoje, daugiau kaip dešimt metų rengdavo baltų ir slavų konferencijas, kuriose buvo svarstomi įvairiausi kultūros, etnografijos, lingvistikos, istorijos klausimai. Į šias konferencijas atvykdavo ne tik mokslininkų iš Rusijos ir Baltijos šalių, bet ir iš JAV, Austrijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos.
2005 m. J. Budraičiui buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2010 m. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija J. Budraitį įvertino už tai, kad, eidamas Lietuvos kultūros atašė pareigas Maskvoje, jis įamžino kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio bei poeto ir diplomato J. Baltrušaičio atminimą, sumanė ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programą Langas į Lietuvą.
J. Budraitis yra ir geras fotografas surengęs ne vieną personalinę fotoparodą Lietuvoje ir užsienyje. Laisvalaikiu mėgsta tapyti.
J. Budraitis turi du vaikus: sūnų Martyną (teatro ir kino aktorius, nuo 2010 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius) ir dukrą Justiną (papuošalų dizainerė ir menininkė).
J. Budraičio įvertinimai:
1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas;
1982 m. suteiktas liaudies artisto garbės vardas;
1996 m. III tarptautiniame geriausių aktorių vaidmenų kino festivalyje Baltijos perlas Rygoje apdovanotas už antraeilį vaidmenį filme Aš nežinau, kas esu aš;
2000 m. apdovanotas Draugystės ordinu (Rusija);
2003 m. apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi;
2005 m. apdovanotas LT Tapatybės prizu Už Lietuvos kultūros skleidimą svetur.
2007 m. apdovanotas ordinu Už nuopelnus (Ukraina);
2007 m. įteikta Jurgio Baltrušaičio labdaros ir paramos fondo premija;
2010 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija apdovanojo medaliu Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje;
2010 m. apdovanotas Garbės ordinu (Rusija);
2012 m. LR Prezidentė D. Grybauskaitė įteikė valstybinį apdovanojimą Už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje.
2013 m. suteiktas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimas Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje;
2013 m. apdovanotas medaliu Už nuopelnus Vilniui ir Tautai;
2013 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
2014 m. LR Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija Už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
2015 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio metu tapo nominacijos Įtaigiausias vaidmuo laureatu už Krepo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje Paskutinė Krepo juosta.
Aktorių J. Budraitį 80-mečio proga pasveikino Lietuvos vadovai
80-mečio proga J. Budraitį pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak Prezidento, apie išskirtinius J. Budraičio nuopelnus šaliai liudija jo darbai – vaidyba kine, įrašanti jo ir Lietuvos vardus į tarptautinį kultūrinį kontekstą, teatrinė kūryba, režisūra, tapyba, fotografavimo menas, diplomatija.
„Per įvairiapusę raišką atsiveria unikali Jūsų asmenybė – jos inteligencija ir intelektualumas. Visa, prie ko prisilietė Jūsų – mąstytojo ir pasaulio stebėtojo – talentas, įspaudė ryškų pėdsaką šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Prezidentas J. Budraičiui palinkėjo kuo daugiau sveikatos ir stiprybės.
Nepamršo J. Budraičio pasveikinti ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Jo sveikinime rašoma: „Jau ne vienai meno gerbėjų Lietuvoje kartai Jūsų vaidmenys kine ir teatre – įkvepiantis kūrybos pavyzdys, Jūsų aktoriniai darbai garsina mūsų šalį plačiai pasaulyje. Esate apdovanotas gausybe kitų talentų: pažįstame Jus kaip jautrų fotografą, įdomų režisierių, žymų bibliofilą ir lituanistikos puoselėtoją. Akivaizdu, kad Jūsų diplomatija gerokai padidino Lietuvos kultūros lauką ir žinomumą. Nuoširdžiai sveikinu Jus garbingos sukakties proga, linkiu stiprios sveikatos, ilgų ir kūrybinio džiaugsmo kupinų metų“.
O kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikindamas J. Budraitį sakė: „Jūsų ilgametė kūrybinė veikla apima platų spektrą – ne tik aktorystę, kuri atnešė tarptautinį pripažinimą, bet ir režisūrą, fotografijos meną. Esate įžvalgus kasdienybės, kuriai suteikiate poetinio polėkio, stebėtojas. Svarbi Jūsų gyvenimo atkarpa – diplomatinė veikla Lietuvos kultūros labui. Ypatinga Jūsų bibliofilija ir dėmesys lituanistikai. Dėkoju Jums už intelektualią ir novatorišką aktorystę, išskirtinio meistriškumo vaidmenis, mūsų kultūros sklaidą ir daugeriopą Jūsų talento jėgą, kuria džiaugiasi ne viena karta“.
