Spalio 5 d. – lapkričio 8 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (erdvė prie Martyno Mažvydo skulptūros, III a.) vieno eksponato parodoje kviečia susipažinti su paskutine istorinio romano parodų ciklo knyga – pirmuoju istoriniu ir pirmuoju nuotykiniu romanu lietuvių kalba Vinco Pietario „Algimantu“.
Romanas įdomus dėl keleto aspektų. Tai pirmas lietuvių kalba parašytas romanas – ir ne bet koks, o istorinis nuotykinis. Kūrinys, laikomas svarbiausiu V. Pietario veikalu, išleistas po autoriaus mirties, 1904 metais. Pirmą kartą romanas išėjo ne viena knyga, o dalimis – tomais. Ir, galiausiai, pirmasis lietuviškas romanas išleistas ne Lietuvoje, kur tuo metu vis dar buvo draudžiama knygų lotyniškais rašmenimis leidyba, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šenandoa mieste, XX a. pradžioje vadintame Amerikos Vilniumi.
Kūrinio veiksmas vyksta XIII a. pradžioje, maždaug 1192–1205 m. Romane rašoma apie bundantį lietuvių pasipriešinimą, ryškinamos kolektyviškumo, bendruomeniškumo idėjos. Rašydamas „Algimantą“ V. Pietaris naudojosi įvairiomis kronikomis (daugiausia Bychovco), Naugardo, Pskovo, Hipatijaus metraščiais. Daug vietovardžių ir asmenvardžių turi tikrus atitikmenis, nemažai faktų sutampa su istorine tiesa. Yra ir „tikrų“ veikėjų: Dausprungas, Vykintas, Sprudeika, Bulius. Pagrindinio veikėjo Algimanto atitikmuo – Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio tėvas.
Susiję straipsniai:
- Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai
- Vieno eksponato parodoje – pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą
- Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“
- Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus
- Pasaulinio garso „Žemės stulpai“ išleisti ir lietuvių kalba
- Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“
- Bus pristatytas romanas „Bitlas, Ana Orka ir aš“
- N. Vaitkutė: Visada norėjau, kad pasaulyje būtų daugiau paslapčių ir nuotykių
- Bus bandoma kurstyti abejones lietuvių kultūrinės tapatybės tikrumu?
- Marvelės tyrinėjimai: daiktų ir artefaktų kalba
- Reikšmingiausios lietuvių autorių knygos – neišeinant iš namų
- Vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“
- Kaune – naujos knygos sutiktuvės apie lietuvių norą būti savim…
- A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
- Durbės mūšis romano puslapiuose
- Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais
- Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės
- Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)
- Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas
- Dingusių Klaipėdos bibliotekos knygų paieška
- Lapkrityje sulauksime ketvirtos K.Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklo Silva rerum dalies
- Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
- Bus pristatyta prieš 100 metų išleista knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“
- Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos
- Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“
- Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“
- Bus pristatyta kario E. Kuckailio knyga „Partizano žiedas“
- Signatarų namuose bus pristatyta V. Budvyčio knyga apie Joną Basanavičių
- J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno
- Rugsėjo 17 d. bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“
