Labanoro regioniniame parke vyko jungtinė ekspedicija, skirta Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių gamtinių buveinių bei gyvūnų ir augalų rūšių buveinių inventorizacijai, taip pat jų būklės įvertinimui.
Ekspedicijoje dalyvavo LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ įsteigto Metodinio-analitinio centro prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ekspertai ir koordinuojančio partnerio Aplinkos projektų valdymo agentūros komanda, talkino VSTT Biologinės įvairovės skyriaus specialistai.
„Labanoro regioninis parkas yra viena didžiausių vietovių Lietuvoje, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, todėl įvertinti, kuriose šios vietovės dalyse yra aptinkamos gamtinės vertybės ir kokia dabartinė jų būklė, yra labai didelės apimties darbas, – pastebi VSTT Metodinio-analitinio centro vadovas Dalius Dapkus. – VSTT Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai šioje teritorijoje jau praleido ne vieną dieną ir naktį, tačiau darbams pabaigos dar nematyti. Tad ši jungtinė ekspedicija yra labai svarbi pagalba mums siekiant kuo geriau įvertinti išlikusias gamtines vertybes ir nustatyti joms apsaugos tikslus.“
Pasidaliję nedidelėmis grupelėmis, ekspedicijos dalyviai pasklido po įvairias Labanoro regioninio parko vietas vykdyti iš anksto suplanuotų užduočių. Vieni vertino natūralių gamtinių buveinių būklę, kiti ieškojo saugomų gyvūnų ir augalų rūšių. Šį rudenį miškuose itin gausiai pabirę grybai džiugino ne tik grybautojus, bet ir ekspedicijos dalyvius apdovanojo puikiais paieškų rezultatais – keliose skirtingose Labanoro girios vietose buvo aptikta naujų Manerheimo grybinuko radaviečių.
Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) yra vabalų būrio atstovas, retas visoje Europoje. Tai nedidelis, 7–9 mm ilgio trumpasparnis vabalas, dažniausiai aptinkamas senuose sukirmijusiuose baravykuose, raudonviršiuose ir lepšėse. Nors grybo viduje išgraužia takus, minta ne pačiais grybais, bet grybinių uodukų lervomis. „Manerheimo grybinukas yra aplinkos sąlygoms jautri rūšis, labai priklausoma nuo grybų, kuriuose yra sutinkama. O grybų augimui svarbūs mikoriziniai ryšiai su medžiais, drėgmės ir šilumos kiekis. Šie subtilūs grybinuko poreikiai aplinkos mikroklimatinėms sąlygoms atitinka ir kitų panašius poreikius turinčių rūšių interesus, – aiškina VSTT Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas Giedrius Švitra. – Todėl ši rūšis pasirinkta kaip indikatorinė ir jos buveinių apsaugai visoje Europos Sąjungoje steigiamos specialiosios saugomos teritorijos. Kitaip tariant, saugodami Manerheimo grybinuko buveines, kartu išsaugosime dar bent keliasdešimt ten pat gyvenančių rūšių.“
Gamtininkas taip pat pasidžiaugė, kad sėkmingos buvo ir po nudžiuvusių pušų žieve gyvenančio Šneiderio kirmvabalio (Boros schneideri) paieškos. Ekspedicijos metu jo lervos rastos daugiau nei dvidešimtyje skirtingų vietų. Nepamiršti liko ir vandens vabalai – dviejuose ežeruose aptiktos plačiosios dusios (Dytiscus latissimus), viename – dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus).
„Džiaugiuosi, kad dalyvaudami šioje jungtinėje ekspedicijoje galėjome ne tik betarpiškai susipažinti su gamtosaugos ekspertų darbu, bet kartu prisidėti prie didesnio Labanoro girios vertybių ištirtumo, – teigia „Naturalit“ projekto grupės vadovė Birutė Valatkienė. – Tai pirmas svarbus žingsnis siekiant suteikti didesnę teisinę apsaugą šiai ypatingai gamtos teritorijai ir joje gyvenančioms rūšims. Tai padės įgyvendinti ir pagrindinį LIFE integruotojo projekto tikslą – užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje.“ Daugiau informacijos apie projektą – naturalit.lt.
O tai ne tie grybai, apie kurių gydomąsias savybes Šimkūnaitė kalbėjo?