Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Brazauskas. Į Vakarus pasitraukė…

Juozas Brazauskas, www.alkas.lt
2020-09-04 07:30:04
1
Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.
Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Apie tai istorijos vadovėliuose parašytas tik sakinys.

1944 m. vasara. Artėjo karo frontas prie Lietuvos. Skausminga tapo būsimo pasirinkimo galimybė. Vieni inteligentai traukėsi į Vakarus, kiti skausmingai ieškojo prieglobsčio atokesnėse Lietuvos vietose, pas gimines, treti jaunuoliai iš klojimų pastogių ar kitų vietų traukė ginklus suvokdami, jog artėja metas, kai jų prireiks ir ruošėsi į mišką kovai prieš okupantus.

Vasara buvo labai karšta. Išdžiuvo kūdros ir šuliniai, išdegė pievos, pabalo nesubrendusios grūdų varpos. Žmonės žvalgėsi į dangų ir neramiai klausėsi dieną ir naktį nesiliaujančio dundesio rytuose. Nenumaldomai artėjo frontas. Žmonių atmintyje dar buvo neišblėsę 1940 ir 1941 metų žiaurių trėmimų prisiminimai. Daug žmonių kinkė arklius ir suko vežimus į vakarus. Paskutiniai pusryčiai ar pietūs prieš pasitraukimą. Dešimtys tūkstančių žmonių prieglobstį rado karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje. Svetur atsidūrė kūrybingiausias bei brandžiausias lietuvių inteligentijos žiedas.

Gyvenimo sąlygos nelepino. Gąsdino ir baugino nežinia dėl rytdienos, nuolatinio stogo virš galvos neturėjimas, karo grėsmė.

Pasibaigus karui buvo susirūpinta atvykusių pabėgėlių likimais. Tuo užsiėmė Jungtinių Tautų paramos ir atstatymo organizacija (UNRRA), įsteigta 1943 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone, dalyvaujant 44 valstybių atstovams teikti pagalbą išlaisvintiems iš nacių kraštams, šelpti gyventojus ir rūpintis juose atsidūrusių belaisvių bei pabėgėlių repatriacija. 1947 m. jos funkcijas perėmė Tarptautinė pabėgėlių organizacija (IRO). Dar 1945 m. gegužės – birželio mėnesiais trijose Vokietijos okupacinėse zonose – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos – buvo pradėtos steigti perkeltųjų asmenų (Displaiced Persons) stovyklos. DP skaičius siekė 7 milijonus, tad suvaldyti tiek išvargintų žmonių buvo ne taip paprasta.

Apie 70 tūkst. lietuvių tremtinių 113 stovyklų pradėjo penkerius metus trukusį gyvenimą. UNRRA dažniausiai steigė kiekvienos tautybės gyventojams atskirų stovyklų, tačiau lietuviams teko gyventi kartu su latviais, estais, ukrainiečiais ir net italais. Dalis pastatų, kuriose teko įsikurti tremtiniams, buvo neapšildomos, be vandens, be elementarių buitinių sąlygų. Sekino ne tik materialinis, bet ir dvasinis skurdas.

Iš rašytojo Antano Vaičiulaičio 1948 m. laiško, rašyto Liubeke:

„Lemties tremiamas esu be jokių galimybių ir visokių grėsmių židinyje. Bet mes čia pripratę būti po Damoklo kardu. Mūsų daliai – ubago dienos. Čia taip pat yra galimybių. Tūli apsukrieji milijonieriais tampa. Jiems ir visos sienos atviros ir sąžinės neskauda. Toks eilinis tremtinys yra tremtinys visiškai nuoga prasme“.

Nusistovėjus „normaliam“ gyvenimui, kūrybingiausia lietuvių dalis ėmėsi veiklos. Dar pirmaisiais tremties metais buvo tikimasi sugrįžti į Lietuvą.Vėliau noras išblėso: buvo svarstoma kaip išsilaikyti ir atsilaikyti pilkoje kasdienybėje.

1947 m. J. Grinius straipsnyje „Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje“ rašė: „Dabar esame virtę klajūnais, be vietos ir be tikslo, niekam nereikalingi ir nenaudingi. Vis dėl to tremtinio dalia, nors ir būdama varginga, bet nėra beviltiška. Mūsų likimas nėra atiduotas į vienų svetimųjų rankas, jis pirmoj eilėj priklauso nuo mūsų pačių.

Išlikti savajai tautai ištikimais reikalauja trijų dalykų: neužmiršti gimtosios tėvų kalbos, išsaugoti tautinę sąmonę ir išlaikyti lietuvišką charakterį. Antras uždavinys – praturtėti  Vakarų Europos kultūra, įsisąmoninti jos teigiamumus ir pritaikyti visa tai lietuviškai dirvai. Čia ypač svarbus inteligentijos vaidmuo.“

1946 m. kovo 3-4 d. Hanau lietuvių stovykloje įvyko lietuvių tremtinių atstovų suvažiavimas. Jame buvo priimtas Lietuvių Tremtinių Bendruomenės (LTB) statutas. Jame skelbiama: „Esančiai ištrėmime lietuvių tautos daliai sveikatai ir pajėgiai išsilaikyti, lietuvio vardui saugoti, lietuvių tremtinių švietimui tvarkyti, profesiniam pasiruošimui ir specializacijai vykdyti, tautiniam bendrumui ir darbo meilei ugdyti, tremtinius globojančioms įstaigoms bei administracijai talkinti ir tuo keliu naujam gyvenimui nepriklausomoje tėvynėje ruoštis, yra Lietuvių Tremtinių Bendruomenė“ (kalba netaisyta-J. B). Lietuvių tremtinių bendruomenę sudarė tremtinių apylinkės, apygardos ir centras.

Tremtinių bendruomenėje būta įvairių profesijų žmonių. Vienų profesijų žmonės veikė stipriau, kitų silpniau. Tačiau visų jų tikslas buvo vienas – jungti tremtyje esančius savo profesijos kolegas, rūpintis jų profesiniu tobulėjimu, jų kultūriniais ir materialiniais reikalais, rengtis visomis savo jėgomis ir patirtimi nepriklausomam gyvenimui, kai Lietuva atgaus laisvę.

Ypač susirūpinta švietimu: jaunimo tarp lietuvių tremtinių buvo virš 12 tūkstančių, o mokytojų – vienas tūkstantis. Kūrėsi vaikų darželiai, mokyklos (nuo 1945 m. pradžios), įsteigti aukštesnieji technikos mokymai, gabesni jaunuoliai studijavo Bonos, Heidelbergo, Insbruko, Freiburgo universitetuose. Svarbiu įvykiu tapo Hamburge įkurtas Pabaltijo universitetas. Atsirado nemažai pasirengusių leisti laikraščius, spausdinti knygas. Aktyviausias rašytojų būrys tremtyje atkūrė Lietuvių rašytojų draugiją, Lietuvių žurnalistų sąjungą, Lietuvos teisininkų tremtinių draugiją. Vieni pirmųjų savo profesinę organizaciją sukūrė tremtiniai mokytojai. Sąjungos skyriai kūrėsi prie mokyklų. Tremtyje buvo daugiau kaip 100 lietuvių rašytojų. Rašytojų draugijos valdybą sudarė: Stasys Santvaras (pirmininkas), Pulgis Andriušis, Bernardas Brazdžionis, Alfonsas Nyka-Nilūnas ir Henrikas Radauskas. Buvo rengiamos lietuvių literatūros šventės, įsteigti apdovanojimai už geriausius kūrinius, įsikūrė teatras, opera, baletas, chorai, šokių ir dainų ansambliai, vyko dailės parodos, rengiamos sporto šventės. Dailininko V. K. Jonyno iniciatyva Freiburge 1946 m. liepos 11 d. įsteigta Taikomojo meno mokykla, kurioje dėstė lietuvių dailininkai. 1947 m. ten pat įkurtas Lietuvių dailės institutas. 1945 ir 1946 m. Augsburge įvyko Pabaltijo sportininkų olimpiados.

Lietuvių katalikų kunigų sąjunga buvo įkurta 1945 m. liepos 31 d. Miunchene. Ji jungė už Lietuvos bažnytinės provincijos ribų esančius lietuvius katalikus kunigus. Ši sąjunga turėjo savo skyrius Austrijoje ir Italijoje. Veikiausiai veikė įvairių sričių menininkai. Veikė daug meno sambūrių, surengusių kelis šimtus koncertų saviems ir svetimtaučiams. Minėtinas Čiurlionio ansamblis (vadovas A. Mikulskis), Lietuvių tautinis ansamblis Bamberge, vėliau Vyzbadene ir Seligenstadte (vadovai Sodeika ir G. Velička), „Aušrinės“ ansamblis britų zonoje (vadovas M. Liuberskis). Lietuvišką muziką garsino ir kiti menininkai. DP gyvenimą atspindėjo gausi periodika – vien 1946 m. buvo užregistruota 220 leidinių (41 spausdintas spaustuvėje, kiti – rotatoriumi ar rašomąja mašinėle).

1948 m. JAV prezidentas H. Trumenas pasirašė Perkeltųjų asmenų imigracijos įstatymą. Jis atvėrė duris į JAV visiems karo pabėgėliams. Į šią šalį atvyko apie 30 tūkstančių  lietuvių. Kiti vyko į Kanadą, Australiją, Pietų Ameriką, Didžiąją Britaniją. Tik dalis liko Vokietijoje. 1950 m. viduryje perkeltųjų asmenų stovyklos buvo panaikintos. Prasidėjo naujas gyvenimas emigracijoje. Ji tapo nauju kultūrinės veiklos atgaivos veiksniu. Susirūpinta savišvieta ir užsienio kalbų mokymu. Lietuviai buvo pašaukti budėti Tėvynės sargyboje.

Autorius yra istorikas ir publicistas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  2. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  3. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  4. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje
  5. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  6. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  7. Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė
  8. Gedulo ir vilties dieną įvyks pirmieji Lietuvoje tremtinių pavardžių skaitymai
  9. Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“
  10. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  11. Paminėti 1951 m. spalio mėn. trėmimai
  12. Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos
  13. „Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą
  14. V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva
  15. Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Edita says:
    5 metai ago

    Išsamus straipsnis apie pabėgėlių gyvenimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jotvingių kariai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Jotvingiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai