Varginančios karščių bangos bei tiesioginiai saulės spinduliai pavojingi ne tik dėl žalingų ultravioletinių spindulių. Buvimas saulėkaitoje nepridengta galva ar tiesiog labai aukštoje temperatūroje neretai sukelia saulės arba šilumos smūgį, kurių simptomai yra labai panašūs.
Vaistininkai ramina, kad nors tokiu atveju blogos savijautos priežastį yra sunku atskirti, pagalbos metodas nesiskiria. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad sunegalavusiam žmogui reikia suteikti būtinąją pagalbą, susidedančią vos iš 3 paprastų žingsnių.
„Šylant klimatui vis dažniau vasaros metu Lietuvą užplūsta dideli karščiai, kurie daliai žmonių tampa mirtinai pavojingi. Nesaugant galvos nuo tiesioginių saulės spindulių, nesilaikant tam tikrų taisyklių
būnant ar dirbant aukštoje aplinkos temperatūroje, gali ištikti saulės arba šilumos smūgiai, kartais ir abu vienu metu. Tokiu atveju svarbiausia nepanikuoti ir prisiminti tris paprastus žingsnius. Pirmiausiai reikėtų nuvesti žmogų į pavėsį ar į vėsią patalpą. Tada paguldžius ar pasodinus kūną ir galvą švelniai vėsinti šaltu, bet jokiu būdu ne lediniu vandeniu sudrėkinta medžiaga ir, jei žmogus sąmoningas, duoti atsigerti vandens“, – teigia ji.
Nuo silpnumo iki sąmonės netekimo
Ir saulės, ir šilumos smūgis reiškia, kad kūnas perkaito. Saulės smūgis patiriamas jos spinduliams tiesiogiai paveikus nepridengtą galvą ir sutrikdžius smegenų veiklą, o šilumos smūgis – dėl labai aukštos aplinkos temperatūros.
„Vis dėl to, labai dažnai saulės ir šilumos smūgiai ištinka vienu metu, o jų simptomai panašūs: silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, spengimas ausyse, įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimai, dažnas kvėpavimas ir pulsas, kraujospūdis gali kristi arba kilti. Sunegalavus iš pradžių stipriai prakaituojama, vėliau išsekus kompensaciniams mechanizmams prakaitas nebeišsiskiria, oda tampa sausa, raudona, kūno temperatūra kyla aukščiau 40 laipsnių Celsijaus“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Šilumos smūgis ištinka staiga, o saulės smūgis gali pasireikšti ir pavėluotai, praėjus net 6-8 valandoms po buvimo saulėje, todėl kartais sunku atsekti prastos savijautos priežastį.
Klaidos gelbstint
Perkaitusiam žmogui padėti reikia, tačiau derėtų vadovautis sveiku protu: užtikrinti vėsesnę, tiesiogiai saulės nekaitinamą aplinką, švelniai vėsinti vandeniu, sugirdyti vandens – jokiu būdu negalima duoti dehidrataciją skatinančios kavos ar gėrimų su kofeinu, griežtai draudžiamas ir alkoholis.
„Bene dažniausiai klystama bandant kuo skubiau žmogų atvėsinti: pasitelkiami ledukai, bandoma į vandenį nardinti visą kūną. Tai yra labai pavojinga, nes gali sukelti šoką. Dar viena brangiai kainuoti galinti klaida yra bandyti staigiai numušti temperatūrą vaistais. Neduokite aspirino ar paracetamolio, nes vaistai sutrikdys organizmo bandymus atiduoti šilumos perteklių. Vėsinti turime fizinėmis priemonėmis, ne medikamentais“, – sako vaistininkė.
Jei nukentėjęs žmogus stipriai vemia, jo būklė negerėja, netenkama sąmonės – nieko nelaukiant turi būti kviečiama greitoji pagalba.
Karščiai turi savo rizikos grupes
Saulės ir šilumos smūgio ypač reikėtų saugotis sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetikams, antsvorio turintiems žmonėms, nėščiosioms, kūdikiams, žmonėms, sergantiems hipertiroze. Taip pat reikia būti atsargiems, jei vartojami antihistamininiai vaistai alergijai gydyti, beta blokatoriai kraujospūdžiui mažinti, tiroidiniai preparatai.
„Efektyviausias būdas neperkaisti – vengti karščių ir tuo metu neiti į lauką, o jei būnama lauke – rinktis pavėsį. Efektyviau reguliuoti temperatūrą kūnui padeda laisvi, šviesūs natūralaus audinio drabužiai, galvą apsaugo skrybėlės, kepurės, skarelės. Venkite intensyvesnės fizinės veiklos ir gerkite daug vandens, maždaug po 0,5-1 litrą per valandą“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Jei gausiai prakaituojama, vaistinėje galima įsigyti ir papildomai vartoti preparatų su kalio, magnio ir natrio druskomis, nes šių makroelemetų netekimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, mėšlungį.
Dėl karščio širdininkams gali staiga pakilti kraujospūdis ir to staigaus pakilimo metu kraujagyslėse gali susidaryti trombai, todėl kai kada kardiologai tokiems pacientams pataria per karščius vartoti kardiologinį aspiriną. Bet kokiu atveju dėl vaisto reikalingumo ir šalutinio poveikio visada reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, taip pat pasitikrinti, ar vartojami preparatai dera tarpusavyje.
