Vasarą išpopuliarėjusios elektrinės transporto priemonės gatvėse kelią didesnę riziką rimtai susižeisti – įsitikinęs Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. Kęstutis Braziulis, vasaros metu vis dažniau susiduriantis su jomis susižalojančiais pacientais. Didelės energijos sužeidimai būna ypač rimti, tad specialistas dalijasi patarimais, kaip galima išvengti sužalojimų teisingai krentant ir kaip pramogauti, kad linksmybės nesibaigtų skubios pagalbos skyriuje.
Susižeidimų sezoniškumas ypač ryškus
Sužeidimų pobūdis ir susižeidžiančių žmonių amžius, pasak specialisto, žiemą ir vasarą skiriasi: „Žiemą mūsų pacientais dažniau tampa koordinacinių sutrikimų turintys vyresnio amžiaus žmonės, kurie traumas įgyja paslydę ant slidžių, apledėjusių paviršių. Tai nėra vadinamosios didelės energijos traumos – tokiu atveju dažniausiai patiriami osteoporoziniai lūžiai. Lygiagrečiai jauni žmonės žiemą dažniau atvyksta susitraumavę slidinėdami nuo kalnų, čiuožinėdami ar užsiimdami kita aktyvia veikla. Tuo tarpu vasarą vyresni žmonės susitraumuoja žymiai rečiau, o jaunų žmonių tarpe, atvirkščiai, traumų padvigubėja, jos būna didelės energijos. Žymiai rimčiau susitraumuojama važiuojant motoroleriais, elektriniais paspirtukais, dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ir kitomis transporto priemonėmis, nuo kurių nukritus kūnui tenka sugerti ženkliai didesnę energiją nei einant pėsčiomis.“
Norintiems išvengti rimtesnių sužalojimų gydytojas pataria krentant nesiremti ir nekišti rankų ar kojų, o kristi ant šono. „Taip tikrai sužalojimai bus mažesni, išvengsite galūnių lūžių. Taip pat, jeigu nebesuvaldote transporto priemonės, nebandykite jos stabdyti kojomis“, – pataria gydytojas.
Labai dažnai nukritus važiuojant didesniu greičiu sužalojami minkštieji audiniai, lūžta kaulai, patempiami raumenys. Traumos gali būti ir vidinių organų, tad gydytojas rekomenduoja, net ir silpniau nukritus, apsilankyti pas traumatologą apžiūrai, jog sužalojimai nebūtų uždelsti.
Maudynių metą seka ir sužalojimai gamtoje
Nors poilsiaujant gamtoje dažna problema vis dar išlieka neatsakingos maudynės, pasibaigiančios skendimu, pastebimi ir kiti sužalojimai – pjautinės žaizdos užlipus ant dugne ar pakrantėje besimėtančių stiklų, sausgyslių sužalojimai paslydus ant slidžios žolės ar dumblo, nudegimai.
„Svarbu skatinti sąmoningumą nuo mažų dienų ir tėvams patiems rodyti pavyzdį bei rūpestį vienas kitu“, – įsitikinęs dr. K. Braziulis.
Kalbėdamas apie vaikų nukentėjimą specialistas išskiria ir batutus. Neatsakingai, po kelis ant jų šokinėdami vaikai dažnai baigia šventę skubios pagalbos skyriuje: „Svarbu tėvams nepalikti vaikų be priežiūros ir neleisti šokinėti visai grupei, nes dažniausi sužalojimai patiriami užgriuvus vienam ant kito arba, neuždėjus bortų, iškritus ant žemės. Batutas turėtų būti surinktas pagal visus saugumo reikalavimus ir pastatytas ant žolės ar kito minkštesnio paviršiaus. Reikėtų turėti omenyje, jog vakaras, o gal net ir visa vasara gali būti sugadinta dėl to, kad kažkas neapdairiai susuko batutą ar paliko pulką vaikų be priežiūros.“
Alkoholio padrąsinti žmonės nukenčia dažniau
Gydytojas pastebi, jog didžioji dauguma vasaros savaitgaliais, vakarais ir naktimis susižalojusių pacientų būna apsvaigę nuo alkoholio. „Išgėrus atsiradusi drąsa, noras pasirodyti prieš draugus dažnai baigiasi patiriamomis traumomis“, – teigia dr. K. Braziulis, rekomenduojantis vartojant alkoholį neleisti artimiesiems ar draugams eiti maudytis ar užsiimti kita rizikinga veikla. – Nepamirškime rūpintis vieni kitais ir pamatę savo aplinkoje neprotingai besielgiantįjį nebijokime jo sudrausminti ar iškviesti pagalbą. Tik jausdamiesi atsakingi vieni už kitus galėsime jaustis saugūs.“
Traumatologas taip pat atkreipia dėmesį tų, kurie susižaloja neblaivūs. „Dažnai alkoholis sumažina skausmą, traumos nesureikšminamos, tad rimti sužeidimai pastebimi po dienos ar dviejų. Reikėtų žinoti, kad jeigu yra galūnės deformacija, pasireiškia pykinimas ar vėmimas, skausmas nepraeina išgėrus nuskausminamųjų ar šaldant, neišeina priremti kojos ar rankos, nelaukdami važiuokite į skubios pagalbos skyrių, kad galima būtų išvengti nemalonių pasekmių“, – įspėja traumatologas.
Dėvėti apsaugų lietuviai dar nepriprato
Karštu oru dėvėti šalmą ar galūnių apsaugas nėra patogu, tačiau gydytojas visada prašo pagalvoti apie pasekmes, kurios gali susiklostyti krentant esant su šalmu ir be jo. „Šalmas padeda išvengti kone rimčiausių – galvos smegenų sužalojimų, o apsaugos ant alkūnių bei kelių – dažniausių nubrozdinimų, kurie būna gilūs ir skausmingi, neretai paliekantys randus. Prieš važiuodami transporto priemone mintyse nusipieškite du scenarijus ir iškart pajusite, kurį norėtumėte patirti savo kailiu.“
Specialistas rpataria vaikus prie šalmo ir galūnių apsaugų pratinti nuo mažų dienų, tuomet jie nebesispyrios kiekvieną kartą prašant važiuoti su apsaugomis: „Dar labai mažai žmonių matome gatvėse važinėjant su šalmais, bet geras vaikų pavyzdys ir asmeninė patirtis vis dažniau priverčia įsigyti apsaugos priemones suaugusiuosius ir primena jas užsidėti prieš išvažiuojant į kelią.“
Dažniausia nelaimių priežastis, pasak gydytojo, važiuojant bet kokia transporto priemone – savo galimybių pervertinimas, pasirenkamas per didelis greitis ar dėmesys pašaliniams dalykams, tokiems kaip žiūrėjimas į telefoną: „Nepamirškite koncentruotis į tą veiklą, kuria užsiimate, nes atidumas dažnu atveju padės išvengti nereikalingų traumų.“
